Savininkams koncernas siūlo automobilius nemokamai pataisyti arba išpirkti. Be to, kiekvienas jų gali tikėtis iki 9 tūkst. dolerių kompensacijos už patirtą žalą. Dar kiek daugiau nei 4 mlrd. dolerių koncernui atsieis priverstinė aplinkosaugos projektų parama.

Tokį kompensacijų planą JAV ieškovai pateikė teismui San Franciske. Teisėjai dėl susitarimo apsispręs liepos pabaigoje. Tačiau jau dabar žinoma, kad koncernas žūtbūt nori išvengti brangaus ir ilgo teismo proceso, tad greičiausiai bus pasirengęs sutikti su ieškovų sąlygomis.

O Vokietijoje auga nukentėjusių automobilių savininkų nepasitenkinimas, kurie jaučiasi antrarūšiais klientais, nes negalės atgauti pinigų už automobilį su manipuliuojančia programa ir negaus jokios kompensacijos. Dėl kitokios nei JAV teisinės situacijos Vokietijos klientams „Volkswagenas“ tik nemokamai pakeis automobilio įrangą ir įteiks atsiprašymo laišką.  

Ką reiškia „Adidas“, „Audi“, „Lidl“, „Puma“?

Parduotuvių lentynos visame pasaulyje nukrautos vokiškomis prekėmis, gerai žinome firmų pavadinimus, tačiau ne visada tai, ką jie reiškia. Tarkim, margaspalvių guminukų gamintoją koncerną „Haribo“ 1920 m. įkūrė Hansas Riegelis Vakarų Vokietijos mieste Bonoje ir firmos pavadinimui pasirinko pirmus skiemenis: HaRiBo – Hansas Riegelis Bona.

Chemijos pramonės koncernas BASF gyvuoja nuo 1865 m. ir yra pavadinimo „Badeno anilino bei sodos fabrikas“ santrumpa.

Automobilių gamintojas „Audi“ pavadinimą gavo iš įkūrėjo Augusto Horcho, kurio pavardė išvertus iš vokiečių kalbos reiškia „klausyk“, o lotyniškai – „audi“.

Sporto prekių gamintojo „Adidas“ pavadinime taip pat slypi įkūrėjo Adolfo Dasslerio, kurį visi vadino Adi Dassler, inicialai – pirmieji vardo bei pavardės skiemenys. Įdomu tai, kad po ginčo su broliu Rudolfu A. Dassleris įkūrė firmą „Adidas“, o R. Dassleris – firmą „Ruda“. Vis dėlto firmai pavadinimas „Ruda“ neprilipo ir vėliau ji buvo pervadinta į „Puma“.

Na, o parduotuvių grandinės „Lidl“ vardas tiesiog nupirktas: įkūrėjų palikuonis Dieteris Schwarzas baiminosi, kad jo parduotuvę ims vadinti „juodąja rinka“, nes jo pavardė reiškia „juodas“, tad iš pensininko Ludwigo Lidlo nusipirko teisę naudoti jo pavardę.

Oro uostą „nusipirko“ padangų parduotuvė

„Su kinais reikia elgtis atsargiai“ – tokią pamoką šiomis dienomis gavo Reino krašto-Pfalco vyriausybė, nesulaukusi žadėtų pinigų už savąjį oro uostą. Vos prieš kelias savaites Vokietijos žiniasklaida džiugiai pranešė, kad investuotojai iš Kinijos nupirko nuostolingą Frankfurto Hano oro uostą. Tai – buvęs karinis oro uostas, nuo Frankfurto prie Maino nutolęs maždaug 120 km ir daugiausia naudojamas kompanijos „Ryanair“. Tačiau „Ryanair“ vis daugiau skrydžių perkelia į didesnius bei arčiau didmiesčių esančius oro uostus.

Po viešo konkurso bei perkančios kompanijos patikros pardavimo sutartis buvo pasirašyta su Kinijos įmone „Shanghai Yiqian Trading Company“, kuri neva turi 72 mln. eurų kapitalą, tačiau Kinijoje nėra žinoma, o vienas Vokietijos viešojo transliuotojo SWR žurnalistas pagal adresą rado tik padangų parduotuvę.

Reino krašto-Pfalco infrastruktūros ministras Rogeris Lewentzas pranešė, kad pardavimo procesas stabdomas dėl nesumokėtos sutartos sumos net ir po raštiško įspėjimo.

Tai nėra pirmas panašus atvejis Vokietijoje: kinai prieš porą metų nupirko regioninį Liubeko oro uostą, kur norėjo plėtoti medicinos turizmą, tačiau gana greitai bankrutavo. Panašiai nutiko ir į šiaurę nuo Berlyno esančiam Parchimo oro uostui.

Dėl Frankfurto Hano oro uosto bus toliau deramasi su dviem kitais konkurso dalyviais, taip pat  ir kinais.