Į Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą Lenkijoje atvykęs Rusijos premjeras Vladimiras Putinas paragino lenkus užmiršti istoriją, arba "neieškoti supelijusioje bandelėje razinų".

Užmynė ir Rusijai

Vesterplatės pusiasalyje ceremonija prasidėjo 4.45 val. vietos (5.45 val. Lietuvos) laiku – tiksliai tą minutę, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją vokiečių karo laivas "Schleswig-Holstein" apšaudė ten buvusį mažytį lenkų karinį avanpostą.

Mažiau nei per mėnesį Lenkiją buvo okupuota: iš Vakarų – vokiečių, iš Rytų – Sovietų Sąjungos. Tai buvo daugiau kaip penkerius metus trukusio karo, kuris apėmė pasaulį, pradžia.

"Vesterplatė yra simbolis, didvyriškos silpnesniojo kovos su stipresniuoju simbolis", – sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis.

Prezidentas kartu pabrėžė, jog tai ne Lenkija turi kartoti atgailos pamoką. "Priežastį turi kiti. Tie, kurie šį karą pradėjo", – sakė jis ir čia pat priminė 1939 m. rugsėjo 17 d., kai Lenkijai smūgį sudavė bolševikinė Rusija.

"Paskui atėjo okupacijos naktis, Holokaustas, Aušvicas, Katynė. Galime savęs paklausti, kas sieja Holokaustą ir Katynę. Žydai žuvo, nes buvo žydai, lenkų karininkai žuvo, nes buvo lenkai", – sakė L.Kaczyńskis. Pasak prezidento, Lenkija to karo nelaimėjo, nes tapo komunistinės sistemos auka ir jai ilgai teko laukti, kol ši žlugs.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas panašiai šlovino didvyrius, bet taip pat perspėjo apie pavojus, iškylančius pamiršus karo pamokas.

"Susitinkame čia prisiminti, kas pradėjo karą, kas buvo kaltininkas, kas kare buvo budelis ir kas buvo šios agresijos auka, – sakė D.Tuskas. – Susitinkame čia to prisiminti, nes mes, lenkai, žinome, kad be šio prisiminimo, garbingo tiesos ir Antrojo pasaulinio karo ištakų prisiminimo, Lenkija, Europa ir pasaulis nebus saugūs."

V.Putinas – renginio žvaigždė

Iškilmėse dalyvavo maždaug 20 Europos lyderių ir aukštų pareigūnų, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Prancūzijos premjeras François Fillonas, britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas ir Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Jungtinės Valstijos į minėjimą atsiuntė tik patarėją nacionalinio saugumo klausimais Jamesą Jonesą.

Vis dėlto didžiausią lenkų susidomėjimą sukėlė A.Merkel ir V.Putino – šalių, kurios 1939-ųjų rudenį įsiveržė į Lenkiją, lyderių – dalyvavimas. Rusijos, kurios santykiai su Lenkija pastaruoju metu ypač šalti, premjeras tapo tikra renginio žvaigžde. Lenkijos žiniasklaida aprašinėjo kiekvieną V.Putino vizito akimirką.

Didelio dėmesio sulaukė dar išvakarėse išspausdintas Rusijos premjero laiškas lenkams. V.Putinas paragino "drauge sielvartauti ir atleisti", išreikšdamas viltį, kad Rusijos ir Lenkijos santykiai anksčiau ar vėliau pasieks tokį aukštą tikros partnerystės lygį, kaip ir Rusijos santykiai su Vokietija. Tiesa, kartu jis išdėstė savo požiūrį į istoriją.

Demonstravo žinias

Vakar kalbėdamasis su Lenkijos ministru pirmininku D.Tusku, V.Putinas paragino gerinti abiejų šalių santykius, o ginčytinus klausimus palikti istorikams. "Dėl ko įvyko ši tragedija, turi išsiaiškinti specialistai", – sakė V.Putinas apie Antrojo pasaulinio karo priežastis.

Rusijos premjeras pabrėžė, kad tai labai skaudi data visai Europai, o rusai ir lenkai kartu kovojo prieš bendrą priešą. "Rusai visada gerbė lenkų tautos, karininkų ir kareivių, kurie pirmi pasipriešino naciams, drąsą", – teigė jis.

Jis taip pat paragino nagrinėti visą istorijos įvairovę.

"Istorija neturi vienos spalvos, ji įvairi. Daug klaidų padarė visos šalys, daugybę. Ir visi tie veiksmai vienaip ar kitaip sudarė sąlygas prasidėti nacistinės Vokietijos plataus masto agresijai, – sakė V.Putinas. – Štai ką turime nagrinėti, jeigu norime matyti objektyvų vaizdą. O jeigu kas užsibrėžia tikslą iš šios senos supelijusios bandelės rankiotis sau, vienai proceso dalyvei, razinas, tai nieko gero iš to neišeis."

"Neatsitiktinai šią tragišką dieną prisimename istoriją. Labai norėčiau, ir mes su ponu Tusku gana ilgai šia tema diskutavome, bet negaliu pasakyti, kad mūsų požiūriai šiuo klausimu visiškai sutampa, tačiau yra supratimas, kad reikia nagrinėti visą šio vaizdo įvairovę", – pridūrė Rusijos premjeras.

V.Putinas taip pat nepamiršo pakartoti Rusijos propagandos peršamo požiūrio, kad iki Molotovo-Ribbentropo pakto buvo ir kitų šalių susitarimų su Hitlerio Vokietija.

"Po to, kai rugsėjį buvo pasirašyta Miuncheno sutartis, jeigu gerai atsimenu, po dienos tuometė Lenkijos vyriausybė pareiškė ultimatumą Čekoslovakijai ir įvedė kariuomenę tą pačią dieną, kaip ir vermachtas, į Čekoslovakijos teritoriją, okupuodama dvi Čekoslovakijos sritis", – dalijosi istorijos žiniomis V.Putinas.

Tą pačią dieną V.Putinas sulaukė ir karšto palaikymo iš Maskvos. Generolas majoras Levas Sockovas iš Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) surengė retą viešą pasirodymą ir mojavo SVR archyviniais dokumentais, kurie esą rodo, jog tarpukario Lenkijos vadovybė darė visa, ką galėjo, kad izoliuotų Sovietų Sąjungą, ir neįvertino nacių.

"Skaitant šiuos dokumentus man susidaro įspūdis, jog Lenkija tuo metu galėjo padaryti gerokai daugiau, kad prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią būtų buvusi sukurta kolektyvinė saugumo sistema ir antihitlerinis blokas", – pareiškė jis.

Kada prasidėjo Antrasis pasaulinis karas?

Daugelis istorikų laikosi nuomonės, kad karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d. Tačiau Lenkijos ir Vokietijos konfliktas buvo dvišalis iki rugsėjo 3 d., nes tik tada į karą įsitraukė Didžioji Britanija ir Prancūzija. Jos su Lenkija buvo pasirašiusios sutartis dėl karinės pagalbos.

Tuometis Kinijos lyderis Chiang Kai-shekas savo dienoraščiuose nurodė, jog Antrojo pasaulinio karo pradžia galima laikyti 1931 m. Tais metais Japonija okupavo šiaurės rytinę Kinijos provinciją Mandžiūriją ir ten įkūrė marionetinę valstybę. Kiti kinų šaltiniai nurodo, kad šis karas prasidėjo 1937 m. liepos 7 d., kai Japonijos pajėgos pradėjo didelio masto puolimą prieš visą Kiniją.

Rusijai svarbiausias kovos etapas yra Didysis tėvynės karas, kuris prasidėjo 1941 m. birželio 22 d., kai nacių pajėgos užpuolė Sovietų Sąjungą. Be to, Sovietų Sąjungos pajėgos kovėsi su Japonijos kariuomene 1938 ir 1939 m.

1939 m. rugsėjo 17 d. sovietų daliniai įsiveržė į rytinius tuometės Lenkijos regionus. Šių provincijų okupacija buvo numatyta pagal Maskvos ir Berlyno pasirašytą nepuolimo sutartį, vadinamą Molotovo–Ribbentropo paktu.

1939 m. SSRS užpuolė Suomiją praėjus kelioms savaitėms po kampanijos Lenkijoje, o 1940 m. okupavo Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Vakarų šalys aktyvių kovos veiksmų sausumoje nesiėmė iki pat 1940 m., o tuo metu naciai užėmė Daniją, Norvegiją, Belgiją ir Olandiją, taip pat rengė antskrydžius prieš Didžiąją Britaniją, todėl šis laikotarpis buvo vadinamas Keistuoju karu.

Vokietijos sąjungininkė fašistinė Italija į šį konfliktą įsitraukė taip pat 1940 m.
JAV karas prasidėjo tik 1941 m. gruodžio 7 d., kai japonų aviacija bombardavo JAV karinio laivyno bazę Perl Harbore, esančią Havajų salyne.