Šiandien auštant Lenkija per ceremoniją Baltijos jūros Vesterplatės pusiasalyje paminėjo 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines. Šalies lyderiai pagerbė tuos, kurie kovoje su nacių Vokietija paaukojo savo gyvybes.

Pasipriešinimo simbolis

Ceremonija prasidėjo 4 val. 45 min. vietos (5 val. 45 min. Lietuvos) laiku - tiksliai tą minutę, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją vokiečių karo laivas "Schleswig-Holstein" apšaudė mažytį lenkų karinį avanpostą Vesterplatėje.

Mažiau nei per mėnesį Lenkiją buvo okupuota - iš vakarų vokiečių, iš rytų - Sovietų Sąjungos. Tai buvo daugiau kaip penkerius metus trukusio karo, kuris apėmė pasaulį, pradžia.

"Vesterplatė yra simbolis, didvyriškos silpnesniojo kovos su stipresniuoju simbolis, - sakė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis. - Tai patriotizmo ir nepalaužiamos dvasios įrodymas. Šlovė tų dienų didvyriams, šlovė Vesterplatės didvyriams, šlovė visiems kariams, kurie Antrajame pasauliniame kare kovojo su vokiečių nacizmu ir bolševikų totalitarizmu".

Prezidentas pabrėžė, jog tai ne Lenkija turi kartoti atgailos pamoką. „Priežastį turi kiti. Priežastį turi tie, kurie šį karą pradėjo", - sakė jis.

Lenkijos vadovas priminė ir 1939 m. rugsėjo 17 d., kai Lenkijai smūgį sudavė bolševikinė Rusija. "Paskui atėjo okupacijos naktis, Holokaustas, Aušvicas, Katynė. Galime savęs paklausti, kas jungia Holokaustą su Katyne. Žydai žuvo, nes buvo žydai, lenkų karininkai žuvo, nes buvo lenkai", - sakė L.Kaczynskis. Pasak prezidento, Lenkija to karo nelaimėjo, nes tapo komunistinės sistemos auka ir jai ilgai teko laukti jos žlugimo.

Svarbiausiai - nepamiršti

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas panašiai šlovino didvyrius, bet taip pat perspėjo apie pavojus, iškylančius pamiršus karo pamokas.

"Susitinkame čia prisiminti, kas pradėjo karą, kas buvo kaltininkas, kas kare buvo budelis ir kas buvo šios agresijos auka, - sakė D.Tuskas. - Susitinkame čia tai prisiminti, nes mes, lenkai, žinome, kad be šio prisiminimo, garbingo prisiminimo apie tiesą, apie Antrojo pasaulinio karo ištakas, Lenkija, Europa ir pasaulis nebus saugūs". Anot jo, pamiršti istorijos pamokų negalima, nes dėl to gali vėl atsitikti tas pats, kaip ir prieš 70 metų.

Vėjyje plevėsuojant raudonos ir baltos spalvų Lenkijos vėliavoms, budint garbės sargybai, susirinkusieji padėjo vainikus prie paminklo Vesterplatės gynėjams.

Ilgainiui santykiai gali pagerėti

Vėliau antradienį per pagrindines iškilmes maždaug 20 Europos lyderių ir pareigūnų, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, Prancūzijos premjeras François Fillonas ir britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas. Jungtinėms Valstijoms šioje ceremonijoje atstovaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jamesas Jonesas .

Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-mečio minėjimą nušviečia maždaug tūkstantis žurnalistų. Tačiau didžiausią jų susidomėjimą sukėlė A.Merkel ir V.Putino - šalių, kurios 1939-ųjų rudenį įsiveržė į Lenkiją, lyderių - dalyvavimas ceremonijoje.

Varšuva palaiko iš esmės gerus santykius su Vokietija, o A.Merkel sveikino jos pakvietimą į šiuos renginius ir pavadino tai abiejų šalių "susitaikymo signalu". Abi šalys yra ES narės.

Tačiau Lenkijos santykiai su Rusija tebėra įtempti. Juos temdo skirtingi požiūriai į istorinius įvykius. Rusija nenori pripažinti savo kaltės dėl Lenkijos okupacijos ir 22 tūkst. karininkų bei inteligentų sušaudymo. Katynės tema iki šiol yra tabu Rusijoje.

Visgi yra ženklų, kad Rusija galbūt švelnins savo poziciją. Išvakarėse išspausdintas laiške lenkams V.Putinas paragino "drauge sielvartauti ir atleisti", išreikšdamas viltį, kad "Rusijos ir Lenkijos santykiai anksčiau ar vėliau pasieks tokį aukštą tikros partnerystės lygį", kaip ir Rusijos santykiai su Vokietija.

Išsiaiškinti turi istorikai

Kalbėdamasis su Lenkijos ministru pirmininku D.Tusku, V.Putinas paragino gerinti abiejų šalių santykius, o ginčytinus klausimus palikti istorikams. „Dėl ko įvyko ši tragedija turi išsiaiškinti specialistai“, - sakė V.Putinas. Jo nuomone, nereikia bandyti įpiršti savo požiūrio kitam.

Rusijos premjeras pabrėžė, kad tai labai sunki data visai Europai. Anot jo, rusai ir lenkai kartu kovojo prieš bendrą priešą. „Rusai visada gerbė lenkų tautos, karininkų ir kareivių, kurie pirmi pasipriešino naciams, drąsą“, - sakė jis.

Tačiau V.Putinas nepamiršo pakartoti Rusijos propagandos peršamą požiūrį, kad iki Molotovo-Ribbentropo pakto buvo ir kitų šalių susitarimų su Hitlerio Vokietija. Šiais metais Rusijos žiniasklaidoje kelis kartus buvo pasirodę pranešimai apie neva archyvuose turimus dokumentus, kurie įrodo slaptus Lenkijos ir Vokietijos susitarimus. Kai kurie Rusijos istorikai, remiantys šiais pranešimais, netgi pradėjo teigti, jog II pasaulinį karą išprovokavo Lenkija.

Žuvo dešimtys milijonų

Vokiečių karo mašinai ritantis per Europą, žuvo daugiau kaip 50 mln. žmonių. Tikslus žuvusiųjų skaičius nežinomas iki šiol.

Vien Lenkija neteko maždaug 6 mln. piliečių, tarp jų - 3 mln. žydų, ir daugiau kaip pusę savo nacionalinio turto - buvo sunaikintos gamyklos, sudeginti muziejai, bibliotekos ir kaimai.

Nacių okupacijos metais Lenkija buvo naudojama ir kaip genocido mašinos bazė, jos teritorijoje buvo pastatytos Aušvico, Maidaneko, Sobiboro ir kitos mirties stovyklos Europos žydams naikinti.

Karo įkarštyje Europos kovos veiksmų teatras driekėsi nuo Šiaurės Afrikos iki Maskvos pakraščių, jame Vokietija ir jos sąjungininkės, tarp jų - Italija, grūmėsi su Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sovietų Sąjunga, Jungtinėmis Valstijomis ir kitomis šalimis, taip pat - lenkų pajėgomis užsienyje.

Karas Europoje baigėsi 1945 m. gegužės 8-ąją, besąlygiška Vokietijos kapituliacija.