Po spalio 7 dienos mirtinų „Hamas“ išpuolių prieš Izraelį, sukėlusių karą Gazos Ruože, Otava į Izraelį eksportavo tik „neletalines“ siuntas, pavyzdžiui, ryšių įrangą.

Šaltinis pridūrė, kad nuo sausio eksportas nebuvo vykdomas.

Nacionalinio transliuotojo „Radio Canada“ duomenimis, Izraelis istoriškai yra tarp pagrindinių Kanados ginklų eksporto gavėjų. 2022-aisiais į Izraelį buvo eksportuota karinės technikos už 21 mln. Kanados dolerių (14,23 mln. eurų), o 2021 metais – už 26 mln. Kanados dolerių (17,62 mln. eurų).

Tai reiškia, kad Izraelis yra tarp 10 didžiausių Kanados ginklų eksporto gavėjų.

Kovą teisininkų ir palestiniečių kilmės kanadiečių koalicija pateikė skundą prieš Kanados vyriausybę, prašydama sustabdyti ginklų eksportą į Izraelį ir teigdama, kad Otava pažeidžia vidaus ir tarptautinę teisę.

Pirmadienį Kanados parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje tarptautinė bendruomenė raginama siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konfliktui.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 160 žmonių, daugiausia civilių, rodo AFP vertinimas, paremtas oficialiais Izraelio duomenimis.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra apie 130, įskaitant 33 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį, anot „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerijos, apgultame anklave žuvo bent 31 819 žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo), nors ir patvirtino Izraelio teisę gintis, užima vis kritiškesnę poziciją Izraelio atžvilgiu, Gazos Ruože žūstant vis daugiau civilių gyventojų.