„Wagner“ be J. Prigožino: pabaigos pradžia ar atgims nauja jėga?

Plačiau apie „Wagner“ ateitį LNK žurnalisto pokalbis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu.

– Koks labiausiai tikėtinas grupuotės likimas?

– Kremliui yra palanku turėti tokią neva privačią struktūrą, kuria gali prisidengti. Pavyzdžiui, vykdydamas brutalias operacijas Afrikoje ir taip uždirbdamas didžiulį pelną. Taip pat išlaikydamas įtaką. Toks algoritmas, žinome, yra viena iš schemų, kai rusai netiesiogiai neva dalyvauja, bet per tokias struktūras išlaiko ir formuoja savo politiką, ypač tokiuose regionuose kaip Afrika, Sirija ir kitos geografinės platumos.

Aš manau, kad „Wagner“ liks, tikrai tuo beveik neabejoju. Taip pat manau, kad per šį laikotarpį Kremlius bandys instaliuoti jam lojalų veikėją, kuris bus naujas „Wagner“ lyderis. Ir tai gali kelti tam tikrų klausimų – ar tą „Wagner“ organizacija, tą naują vadą, kuris bus Kremliaus statytinis, jau priims kaip savo lyderį. Čia gali būti tam tikrų vidinių kovų, niuansų. Be jokios abejonės, dabar visas dėmesys, matyt, bus į tai, kokia ta „Wagner“ grupuotė bus, kokios jai funkcijos bus suteiktos, kas jai vadovaus. Nes turėkime galvoje, kad tai yra samdiniai, kurie iš esmės yra motyvuojami pinigais. Taip, tai yra profesionalūs, daug ką matę, daug ką išbandę, daug brutalių dalykų padarę, daug patirties turintys asmenys, bet jie vis tiek motyvuojami pinigais. Gali būti, kad tie pinigai liks ir, aišku, Kremlius bandys padaryti viską, kad realiai kontroliuotų „Wagner“ ir vizualiai paliktų ją kaip neva privačią kariuomenę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad kol kas neaišku, kas Baltarusijoje vyksta su keliais tūkstančiais „Wagner“ žudikų, kurie liko be vadovybės. Bet pasirodė žinių, kad stovyklos ten yra išmontuojamos. Gal Baltijos šalims ir Lenkijai dabar bus kiek ramiau?

Planai ne tik yra, bet jie yra tikrinami ir praktiškai įgyvendinami. Mes esame pasiruošę ir tą sąveiką tarp kariuomenės ir sienos apsaugos mes jau ją turime du metus, prasidėjus krizei.

– Nemanau, kad stovyklų išmontavimas yra kažkoks rodiklis. Vis tik dalis „Wagner“ Baltarusijoje gali likti. Visokie dabar skaičiai prognozuojami – Aliaksandras Lukašenka kalba apie 10 tūkst. Aš manau, bus mažiau. Jų dabar yra apie 4 tūkst. Dalis jų dabar rotuojasi – važiuoja iš atostogų, į atostogas, kiti, be jokios abejonės, ruošiasi misijoms. Ir esu įsitikinęs, kad vis tik pagrindinė jų funkcija ir būtent tai, ko Kremliui reikia, yra rotacijos į grobuoniškas Afrikos misijas. Tai jų pagrindinė užduotis ir aš manau, jie ją toliau vykdys. Natūralu, kad tas pasinėrimas į vidinių kovų batalijas, apie kurias kalbėjau, matyt, nukreips dėmesį nuo galimų žaidimų prie NATO sienų. Jeigu mes galėjome kalbėti apie tai, kad tai gali būti tam tikras bandymas mus patestuoti – taip, rizikos faktoriai ir toliau lieka. Bet kartu galima kalbėti ir apie tai, kad vis tik tai nebus pagrindinė „Wagner“ funkcija. Pasinėrimas į vidinius reikalus atitrauks dėmesį nuo mūsų.

– Sakote, kad keliavimas į Europą ir bandymas provokuoti NATO nebus pagrindinė „Wagner“ funkcija. Bet provokacijų pasienyje nemažėja – rugpjūčio 24 dieną pranešta apie nupjautus stulpus, ant kurių buvo vaizdo stebėjimo kameros. Gynybos planai, opozicija sako, kad jie arba nebaigti, arba jų nėra ir neaišku, kaip Lietuva gintųsi, jei pas mus tie „Wagner“ kovotojai ateitų. Tai iš tiesų gal mums pagaliau reikia oficialiai pasitelkti kariuomenę, saugoti pasienį?

– Aš nežinau, ką ta opozicija daro, ką jie skaito ir ką analizuoja, bet mes turime sienos priedangos planą, kuris turi labai aiškius algoritmus, kaip, kas ir kada reaguoja. Jeigu yra incidentas, jeigu incidentas yra toks, kuris turi teroristinio įvykio bruožų, tada pasieniečiams padeda mūsų spec. policijos pajėgos „Aras“. Jeigu jis turi karinio konflikto bruožų, tada staigiai prisijungia mūsų specialiosios kariuomenės pajėgos, taip pat aukštesnės parengties kariuomenės pajėgos, kurios jau dabar yra dislokuotos arčiau sienos ir per labai konkretų, labai trumpą laiko tarpą turi atvykti į pagalbą, jeigu pasieniečiams to prireikia. Visa tai yra, visa tai tikrinama pratybose. Planai ne tik yra, bet jie yra tikrinami ir praktiškai įgyvendinami. Esame pasiruošę ir tą sąveiką tarp kariuomenės ir sienos apsaugos jau turime dvejus metus, prasidėjus migrantų krizei. Ir kai krizė tęsėsi, ta sąveika labai stiprėjo ir tikrai daug pamokų esame išmokę.