„Google“ patronuojančiosios bendrovės „Alphabet“ vaizdo įrašų platforma yra naujausia iš aibės didžiųjų technologijų įmonių, atvėrusių piniginę D. Trumpui pateikus teisinius skundus, kuriuose ginčija savo pašalinimą iš socialinių tinklų po Sausio 6-osios įvykių.

22 mln. dolerių bus skirti naujausiam D. Trumpo statybų Baltuosiuose rūmuose projektui per pelno nesiekiančią organizaciją „Trust for the National Mall“, kuri yra „skirta atkurti, išsaugoti ir iškelti Nacionalinę alėją, paremti Baltųjų rūmų valstybinės pokylių salės statybą“, sakoma Kalifornijos federaliniam teismui pateiktame pranešime apie susitarimą.

Be 22 mln. dolerių, skirtų D. Trumpo pokylių salės projektui, „YouTube“ sutiko sumokėti 2,5 mln. dolerių (2,13 mln. eurų) daugybei kitų D. Trumpo sąjungininkų, įskaitant Amerikos konservatorių sąjungą.

Vėlai pirmadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė, kad „ši didžiulė pergalė įrodo, jog didžiųjų technologijų įmonių cenzūra turi pasekmių“, ir pridūrė, kad jis „kovojo už žodžio laisvę ir NUGALĖJO!“.

Didžiausios platformos pašalino D. Trumpą po 2021-ųjų sausio 6 dienos, nerimaudamos, kad jis skatins tolesnį smurtą, skleisdamas melagingus teiginius, esą rinkimų rezultatų klastojimas lėmė jo pralaimėjimą Joe Bidenui 2020-aisiais.

2021 metų sausio 12 dieną „YouTube“ užblokavo D. Trumpui galimybę įkelti naują turinį, motyvuodama „susirūpinimu dėl tebesitęsiančio smurto potencialo“. Šis žingsnis buvo žengtas lygiagrečiai su „Facebook“ ir „Twitter“ veiksmais – šie socialiniai tinklai taip pat sustabdė D. Trumpo galimybę skelbti pranešimus po minimų sukrėtimų.

79 metų respublikonas padavė socialinių tinklų bendroves ir „YouTube“ į teismą, teigdamas, kad jis neteisėtai cenzūruojamas.

D. Trumpo advokatai tvirtino, kad jis buvo pašalintas pagal „neegzistuojančius arba plačius, neaiškius ir nuolat kintančius standartus“, teigiama pirminiame 2021 metų liepos mėnesio skunde prieš „YouTube“ ir „Alphabet“ generalinį direktorių Sundarą Pichai.

D. Trumpo galimybės skelbti turinį buvo apribotos po to, kai per kelias valandas trukusius susirėmimus su respublikoną palaikančiais riaušininkais buvo sužeista daugiau kaip 140 policijos pareigūnų. Riaušininkai norėjo užblokuoti Kongresą, kad šis nepatvirtintų J. Bideno pergalės.

Žodžio laisvės pažeidimas?

Teisės ekspertai D. Trumpo pretenzijas technologijų milžinėms laiko geriausiu atveju abejotinomis, pažymėdami, kad JAV Konstitucijos pirmoji pataisa draudžia vyriausybei, bet ne privačiam subjektui, riboti žodžio laisvę.

„YouTube“ nėra valstybinis subjektas, o jos naudojimasis redakcine diskrecija teikiant privačią paslaugą nesusijęs su ieškovų Pirmojoje pataisoje numatytomis teisėmis“, – teigė bendrovė 2021 metų gruodį.

Žiniasklaidos prievaizdas „Media Matters“ pasmerkė šį susitarimą, teigdamas, kad tai reiškia, jog valdant D. Trumpui ir toliau kils problemų dėl Pirmosios pataisos.

„YouTube“ kapituliacija yra gėdinga ir trumparegiška. Bereikalingas lankstymasis dabar tik padės paskatinti D. Trumpo pastangas užgniaužti nesutarimus, priverčiant žiniasklaidą ir interneto platformas nusileisti“, – teigė grupės prezidentas Angelo Carusone naujienų agentūrai AFP.

Vis dėlto technologijų ir žiniasklaidos bendrovės uždegė žalią šviesą susitarimams su D. Trumpu nuo jo sugrįžimo į valdžią laukdamos Vašingtono veiksmų svarbiais, įtakos jų verslui turinčiais klausimais.

Tarp didelių klausimų, su kuriais susiduria „YouTube“, „Google“ bei „Alphabet“, yra Virdžinijoje vykstantis teismo procesas, kuriame federalinis teismas svarsto vyriausybės teisininkų prašymą nurodyti išskaidyti paieškos sistemos milžinės reklamos technologijų verslą.

Vasario mėnesį Elono Musko socialinis tinklas „X“ (buvęs „Twitter“) sudarė maždaug 10 mln. dolerių (8,52 mln. eurų) susitarimą dėl D. Trumpo ieškinio prieš įmonę ir jos buvusį vadovą Jacką Dorsey.

Sausį, praėjus kelioms dienoms po D. Trumpo inauguracijos, „Meta“ sutiko sumokėti 25 mln. dolerių (21,29 mln. eurų), o 22 mln. dolerių iš šios sumos skirti jo būsimai prezidentinei bibliotekai finansuoti.

Žiniasklaidos bendrovės taip pat sutiko susitarti su D. Trumpu prezidento iškeltose bylose, kurias ekspertai vertina kaip teisiškai skylėtas.

Pavyzdžiui, „Paramount Global“ sutiko sumokėti 16 mln. dolerių (13,63 mln. eurų), kad susitartų dėl D. Trumpo ieškinio dėl interviu su buvusia viceprezidente Kamala Harris, kuris, D. Trumpo teigimu, buvo nesąžiningai suredaguotas. Susitarimas buvo pasiektas, kai „Paramount“ siekė gauti patvirtinimą, kad ją įsigytų įmonė „Skydance“.

Federalinė ryšių komisija liepos mėnesį pritarė 8 mlrd. dolerių (6,81 mlrd. eurų) vertės „Paramount“ perėmimui.