Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai turėtų dislokuoti karius Baltijos šalyse, kad atgrasytų Rusiją nuo galimo įsibrovimo, trečiadienį pareiškė buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis (Zbignevas Bžezinskis).

Užsienio politikos ekspertas, kuris dirbo prezidento Jimmy Carterio (Džimio Karterio) administracijoje, Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė nerimaujantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pamėginti užimti Baltijos šalis žaibišku veiksmu, kurim NATO nebūtų pasirengusi.

Košmariškas scenarijus būtų, jei „vieną dieną - ir būtent vieną dieną - jis tiesiog užimtų Rygą ar Taliną. Tam jis užtruktų vieną dieną tikrąja to žodžio prasme. Jie niekaip negalėtų pasipriešinti“, - sakė Z.Brzezinski.

„Ir tuomet mes kalbėtume, kaip baisu, kaip skandalinga, kaip siaubinga. Bet, žinoma, mes nieko dėl to negalime padaryti“, nerizikuodami branduoliniu karu, sakė jis.

Pasak Z.Brzezinskio, JAV turi aiškiai parodyti, kad Rusija susidurtų su amerikiečių pajėgomis, jei bandytų įsiveržti į Baltijos šalis.

„Atgrasymas turi būti prasmingas. Jis negali būti bedantis (...). Aš rekomenduoju iš anksto dislokuoti šiek tiek pajėgų“, - sakė jis, pridūręs, kad tai neturi atrodyti kaip provokacija.

„Amerikos kuopa Estijoje neįsiverš į Rusiją“, - sakė Z.Brzezinskis. V.Putinas tai supras, „bet jis žinos, kad jei įsiverš į Estiją, susidurs su Amerikos pajėgomis. Ir dar geriau, šiek tiek vokiečių, šiek tiek prancūzų. Ir, žinoma, britų“.

Z.Brezinskis taip pat sakė, kad Vakarų vyriausybės turėtų suteikti „gynybinius“ ginklus Ukrainai, tačiau tuo pačiu nusiųsti signalą, kad Ukraina nebus priimta į NATO.

Z.Brezinskis buvo prezidento patarėjas 1977-1981 metais, jis dėsto Džono Hopinsko universitete.

JAV pernai atsiuntė po kuopą karių į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. Šios pajėgos rotaciniu pagrindu liks bent iki metų pabaigos.