Vertina skeptiškai

Brazilijos laikraštis "Estadao" šią savaitę paskelbė viešosios nuomonės tyrimų agentūros "Ibope Inteligencia" atliktos sociologinės apklausos rezultatus. Džiaugtis nėra dėl ko: apklausa parodė, kad beveik 62 proc. respondentų įsitikinę, kad Rio de Žaneiro žaidynės Brazilijai buvo labiau žalingos negu naudingos, nors 57 proc. laikėsi nuomonės, kad šis renginys pagerino Brazilijos tarptautinį įvaizdį.

Vertindami olimpiados organizavimą 42 proc. apklaustų Brazilijos gyventojų pažymėjo, kad renginys pavyko gerai arba puikiai, 30 proc. – vidutiniškai, o 24 proc. – prastai.

Apklausa buvo atlikta rugpjūčio 11–15 d., olimpiadai įpusėjus.

"Ibope Inteligencia" vadovė Marcia Cavallari konstatavo, kad "dviprasmiškos išvados iš dalies paaiškinamos faktu, kad Brazilija šią sporto šventę organizavo apimta didžiausios per kelis dešimtmečius recesijos".

"Žmonės neįžvelgia naudos, kurios valstybė gali tikėtis iš tokio masto renginių, – komentavo ekspertė. – Dauguma palaiko (žaidynes), bet esama abejonių dėl viešųjų lėšų naudojimo šio pobūdžio renginiams, kai esama kitų prioritetų, ypač dėl ekonomikos krizės."

Daug problemų

Olimpinės žaidynės Rio de Žaneirui tapo tikru iššūkiu, atsižvelgus į faktą, kad dabar miesto administracijai trūksta pinigų net policijos patrulių automobiliams į gatves išleisti. Negana to, kai kurių policijos departamentų darbuotojai sako, kad net popieriaus ėmė stigti...

Miesto ligoninėse padėtis – sudėtinga: ligoniams trūksta palatų, o gydytojams – aparatūros.

Negana to, medicinos darbuotojai, kurie yra priversti grumtis su Zikos viruso protrūkiu, laiku negauna atlyginimų už savo darbą.

Universitetų dėstytojai streikuoja, nes už pastaruosius akademinius metus dar negavo atlygio.

Statybų sektorius, nors kruta, netrukus gali panirti į sąstingį, mat daugelis projektų buvo susiję su žaidynėmis, o jos jau baigėsi. Pagaliau ir nedarbo lygis nuosekliai auga.

Tiesa, šios ir daugelis kitų problemų – ne žaidynių padariniai. Rio de Žaneirą problemos užgriuvo dar prieš olimpiadą ir dėl to visų pirma yra kalta Braziliją užklupusi didžiausia ekonomikos krizė šalies istorijoje.

Miesto valdžia prieš žaidynes netgi buvo priversta skelbti nepaprastąją padėtį ir kreiptis finansinės pagalbos į federalinę valdžią.

Vyriausybė tada sutiko pagelbėti ir atseikėjo 1 mlrd. JAV dolerių, kad tik žaidynės pavyktų. Vis dėlto, nors renginys tikrai pavyko, problemos niekur nedingo.

Rio de Žaneiro meras Eduardo Paesas prieš žaidynes sulaukė nemažai kritikos už, oponentų teigimu, neefektyviai panaudotas lėšas, skirtas žaidynėms. Dalis kritikų pabrėžia, kad 13 mlrd. JAV dolerių žaidynių biudžetas galėjo būti skirstomas neskaidriai. Galbūt todėl E.Paesas taip stengiasi sutrukdyti atlikti lėšų, skirtų olimpiadai, panaudojimo auditą?

Kiti mero priešininkai teigia, kad, užuot investavęs į skurdžiau gyvenančių Rio rajonų infrastruktūros gerinimą, meras skyrė liūto dalį pinigų Rio de Žaneiro vakarinei daliai plėtoti, o čia problemų ir prieš olimpines žaidynes nebuvo daug.

Kad ir kaip būtų, apklausos rodo, kad net 57 proc. Rio gyventojų nepasitiki E.Paesu.

Prisidėjo ir tai, kai kai kurie žadėti infrastruktūros projektai taip ir nebuvo įgyvendinti. O tie, kurie buvo, padaryti paviršutiniškai.

Pakilimas ir nuosmukis

Daugeliui, kurie per pastaruosius du dešimtmečius matė Brazilijos pažangą, situacija, su kuria dabar susiduria didžiausia Pietų Amerikos valstybė, atrodo apgailėtina.

2009 m., kai Rio gavo teisę organizuoti žaidynes, visus buvo apėmęs optimizmas.

Luizas Inácio Lula da Silva, buvęs šalies prezidentas, tada iškilmingai pareiškė: "Dabar mūsų eilė! Dabar! Esame tarp dešimties stipriausių pasaulio ekonomikų. Tačiau Brazilija – vienintelė šalis iš šio klubo, kuri iki šiol nesurengė olimpinių ir parolimpinių žaidynių. Žaidynės – unikali galimybė mums... Olimpiada įkvėps pasididžiavimo jausmą brazilams. Tai konsoliduos mūsų pasiekimus, įkvėps naują pažangą."

Žymiajame Rio de Žaneiro Kopakabanos paplūdimyje tą dieną tūkstančiai brazilų visą naktį šventė žinią, kad jų miestas taps pasaulio sporto sostine.

Žinoma, brazilai džiaugėsi ne tik tuo: jų šalis pasiekė labai daug per pastaruosius du dešimtmečius.

1993 m. net 23 proc. brazilų gyveno žemiau skurdo ribos, o 2009 m. tokių žmonių buvo 8,4 proc.

Vyriausybės socialinės programos, finansuojamos dėl ekonomikos augimo, padėjo iš skurdo ištraukti net 30 mln. žmonių. Ekonomiką ypač pagyvino išaugęs eksportas.

Šalis su trenksmu įsiveržė į labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių pasaulio šalių dešimtuką – Brazilija tapo reikšminga Didžiojo dvidešimtuko ir BRICS nare.

Tiesa, būta ir dalykų, kurie tiesiog pasisekė. 2006 m. valstybinis naftos milžinas "Petrobras" paskelbė aptikęs didžiulį naftos telkinį Atlanto vandenyne, visai greta Rio de Žaneiro.

2002 m. "Petrobras" uždirbo vos 2 mlrd. JAV dolerių, o 2008 m. jos pelnas pasiekė įspūdingus 19 mlrd.

Vieno didžiausių pasaulyje juodojo aukso telkinio atradimas nuteikė brazilus entuziastingai, tačiau "Petrobras" netrukus susidūrė su problemomis eksploatuojant tą telkinį.

Naftos gavyba giliuose Atlanto vandenyse pasirodė esanti technologiškai sudėtinga ir, žinoma, brangi. Investicijos į gavybą sukėlė finansų krizę "Petrobras". Skaudų smūgį sudavė ir nuo 2014 m. nuosekliai mažėjanti naftos kaina pasaulinėje rinkoje.

Vyriausybės pastangos gelbėti bendrovę kainavo Brazilijai milijardus dolerių. Negana to, prisidėjo korupcijos skandalas "Petrobras", išvedęs iš pusiausvyros bendrovę ir sukėlęs neregėtą audrą Brazilijos politinėje padangėje.

Šiandien didžiausios Brazilijos energetikos bendrovės, įsikūrusios Rio de Žaneire, skolos siekia net 100 mlrd. JAV dolerių.

Daugelis abejoja, kad kadaise perspektyvi bendrovė po visų negandų atsities.

Auga nusikalstamumas

Ekonomikos lėtėjimas tiesiogiai atsiliepė socialinių programų finansavimui. Ypač sumenko sveikatos apsaugos sistemos finansavimas. Zikos viruso protrūkis parodė, kad Brazilijos sveikatos apsaugos sistema – nepasirengusi susidoroti su šiuo iššūkiu.

Nedarbo lygis Rio dar nepasiekė katastrofiško – remiantis statistika, nedarbas Rio šių metų pradžioje siekė 8,2 proc., tačiau po žaidynių situacija gali kardinaliai pasikeisti. Mat nemažai miesto gyventojų buvo įdarbinti žaidynėse.

Ekspertai rodo pirštu į dar vieną problemą – Rio de Žaneire sparčiai didėja nusikalstamumas: 2015 m. mieste buvo įvykdyta 1,2 tūkst. žmogžudysčių, iš kurių 310 buvo susijusios su policijos veiksmais.

Vos per pirmus tris 2016 m. mėnesius žmogžudysčių skaičius pasiekė 328, iš kurių 76 buvo susiję su pareigūnų veiksmais.

Jei taip ir toliau, metus Rio de Žaneiras vėl baigs skaičiuodamas tūkstančius aukų.

Žmogaus teisių aktyvistai seniai skambina pavojaus varpais; jų teigimu, policijos ir kariškių brutalus elgesys Rio de Žaneire – netoleruotinas.

Nuo 2003 iki 2015 m. net 11 tūkst. žmonių prarado gyvybę dėl policijos veiksmų. Problema, kad Brazilijos valdžioje ir netgi visuomenėje vyrauja suvokimas, esą nusikaltėlių žudynės gali padėti išspręsti nusikalstamumo problemą. Tikrovėje brutalus elgesys tik skatina tokį patį atsaką. Nenuostabu, kad per pirmuosius septynis 2016 m. mėnesius Rio buvo nužudyti 60 policijos pareigūnų.