Įnirtingos derybos

Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba pasiekė preliminarų ES klimato įstatymo susitarimą, kuris greičiausiai bus priimtas birželį vyksiančioje EP sesijoje. Planuojama įsipareigoti iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bloke sumažinti 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Savo ruožtu Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pristatė nulinės taršos veiksmų planą, kuriame numatytas siekis iki 2030 m. 55 proc. sumažinti oro taršos sukeltų priešlaikinių mirčių skaičių, taip pat perpus sumažinti atliekų, plastiko šiukšlių jūroje, 30 proc. – mikroplastiko kiekį aplinkoje.

EP Liaudies frakcijos ir aplinkos komiteto, kuris yra tiesiogiai susijęs su vadinamuoju nulinės taršos teisės aktu, narys Liudas Mažylis dalijasi, kad EP diskusijos dėl išmetimų ribos tarp skirtingų politinių pažiūrų grupių buvo išties intensyvios – pasiūlymai svyravo nuo 50 iki 65 proc. išlakos mažinimo lygio. Radikaliausi esą buvo žalieji, kalbėję net ir apie didesnę procentinę išraišką.

"Iki šiol galiojo 2014 m. nustatytas 40 proc. tikslas, todėl sutarta 55 proc. riba – ne juokai. Jeigu mes pasižiūrėtume tempą, per pastaruosius 30 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pavyko sumažinti 25 proc., o dabar, per beveik devynerius metus, turėsime sumažinti dar 30 proc. Tai yra dideli iššūkiai", – EP biuro Lietuvoje spaudos konferencijoje kalbėjo L.Mažylis. Būtent dėl šios priežasties Europos liaudies partija palaikė 55 proc. ribą ir nesutiko su EP siūlyta 60 proc. riba – partijos nuomone, norint iš tiesų įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, tai yra nerealiai didelis skaičius.

"Septynerių metų finansinėje perspektyvoje akivaizdu, kad kovai su klimato kaita teks skirti 30 proc. viso numatyto biudžeto. Debatai vyksta dėl to, ar 2050-ųjų tikslas turi būti teisiškai įpareigojantis be išimties keikvienai valstybei, ar tai yra kolektyvinis įsipareigojimas", – priduria europarlamentaras.

Rezervuotas optimizmas

Nulinės taršos veiksmų planas neabejotinai turės poveikį įvairiems sektoriams, sunkiajai pramonei, didžiosioms gamykloms, pavyzdžiui, trąšų, cemento, naftos perdirbimo, žemės ūkio taip pat laukia iššūkiai. Tačiau EP narys Petras Auštrevičius neabejoja, kad atsigręždami į klimato kaitą grąžiname skolą planetai.

"55 poc. tikslas yra bendras ES tikslas, kiekviena valstybė narė įsipareigos paruošdama savo nacionalinį planą. Tada ir pamatysime, kaip visa tai realiai atrodo, kaip valstybės narės projektuoja tą mažinimą", – sako EP frakcijos Atnaujinkime Europą narys.

Jo teigimu, skirtingų sektorių atstovai EP pateikė įvairiausių pasiūlymų, kad priimti teisės aktai būtų proporcingi realiai situacijai. "Laukiame nacionalinių planų. Kaip žinoma, valstybės narės ES turi labai skirtingą ekonomikos struktūrą, jų energetika yra labai skirtinga ir manyti, kad 2030 m. mes taip lengvai susitarsime, neturiu daug vilčių", – atvirauja P.Auštrevičius ir priduria, kad greitai bus sukurta nepriklausomų ekspertų taryba, kuri tars savo žodį vertindama šalių narių planus.

"Turime įsipareigojimą 2030 m., turime visos kartos nulinės taršos įsipareigojimą 2050 m., bet neturime įsipareigojimo 2040 m. Anksti apie tai kalbėti, matysime, kaip pavyks siekti 2030-ųjų tikslų… Klausimas toks, ar mes orientuosimės į 2050 m., ar Lietuva gali tarti ir ambicingesnį žodį, kaip tą padarė Vokietija, pasakiusi, kad klimato neutralumą gali pasiekti 2045 m.", – sako Lietuvos galimybėmis visapusiško žalinimo perspektyvoje tikintis europarlamentaras.

Skaudulys – transportas

Trečdalis teisės aktų ES orientuoti į aplinkosaugą, todėl neatsitiktinai šiomis dienomis vykstančiame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime vienu iš trijų klausimų diskutuojama apie klimatą. Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad šie metai klimato kaitos perspektyų atžvilgiu pasaulyje bus kertiniai.

"Neseniai ES patvirtino taksonomijos reglamentą, kuriame aiškiai pasakyta, kas yra žalia investicija, o kas nėra. Apie tai labai daug diskutuojama, bet net ir Amerika, kuri yra labai didelė naftos eksportuotoja, antra didžiausia teršėja pasaulyje, pasakė: mes renkamės žaliąją kryptį", – akcentuoja ministras.

ES taršos pokytis, apie kurį pastaruoju metu taip garsiai kalbama, skaičiuojamas nuo 1990 m. lygio – Lietuvoje šie metai sutapo su sunkiosios pramonės žlugimu, kai vyko santvarkų pokyčiai. S.Gentvilas sako, kad Lietuva jau dabar, palyginti su 1990 m., yra 58 proc. sumažinusi savo išmetimus, tačiau ES atskaitos taškas yra 2005 m. ir čia šalis atrodo prasčiau. "1990 m. lygis yra lyginamas su 2005-aisiais. Ėjome gana gera kryptimi, nes sugebėjome didinti ekonomiką, bet nedidinti išmetimų, išskyrus vieną sektorių – transportą", – aiškina ministras.

Nuo 2005 m. šis sektorius savo taršą išaugino 50 proc. "Kalbant apie tikslus Europoje, juos įgyvendinant iškils paprastas klausimas: kaip mes pakeisime savo judumą Lietuvoje? Aš matyčiau dvi konkrečias priemones: automobilio taršos mokestį, kad lietuviai persėstų ne į brangius kažkur kitur gaminamus elektromobilius, o pirktų bent trečdaliu mažiau taršų automobilį už tą pačią kainą. Tai tikrai yra prieinama tiek vidutinės klasės gyventojams, tiek senjorams. Antra priemonė – masiškai elektrifikuoti viešąjį transportą Lietuvoje", – perspektyvas mato S.Gentvilas ir akcentuoja, kad šalies priemonės ir tikslai, siekiant užsibrėžtų klimato rodiklių, atsiremia būtent į transporto taršos mažinimą.

Turime žiūrėti į trečiųjų šalių įvežamus produktus, matuoti taršos skirtumą ir juos apmokestinti, kad būtų vienodos sąlygos.

"Antradienį Briuselyje (EVT) bus deramasi dėl pinigų, dėl įpareigojimų, kaip jais bus pasidalijama. Ši savaitė yra viena iš esminių savaičių, kaip mes Europos mastu dalysimės savo įsipareigojimais", – pabrėžia aplinkos ministras.

EP priimamas Europos klimato įstatymas numatys sankcijas už įsipareigojimų nesilaikymą. S.Gentvilas išskiria, kad tai bus pirmas įpareigojantis teisės aktas realiai siekti klimato tikslų. "Jau yra buvę precedentų, kai Prancūzijos, Vokietijos vyriausybės savo piliečių buvo paduotos į teismus dėl konkrečiai neįgyvendinamų klimato kaitos tikslų", – primena ministras.

Lietuvoje taip pat atveriamas kelias kiekvienai nevyriausybinei organizacijai ar tiesiog pavieniui piliečiui kreiptis į teismus dėl aplinkosaugos pažeidimų. "Šį pavasarį Seime pradedamas svarstyti administracinių bylų teisinio įstatymo pakeitimas, kad kiekviena organizacija galėtų kvestionuoti valdžios neveiksnumą aplinkosaugos tikslais", – sako S.Gentvilas.

Pasienio taršos mokestis

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius užtikrintai sako, kad Lietuvai žaliasis kursas yra didžiulė galimybė – šalis yra maža ekonomika, turinti santykinai nedaug labai taršių gamyklų, kurios technologiškai per ateinantį dešimtmetį esą atpigs tiek, kad bus galima gaminti tuos pačius produktus, kurie yra gaminami ir šiandien, bet neišmetant jokių CO2 emisijų.

"Per ateinančius 5–6 metus mes tikrai galėsime pasiekti 2030 m. reikalavimus, tai yra susieta su pramone. Tai yra įmanoma, bet jei mes neturėsime pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo, mes eisime į niekur. Turime žiūrėti į trečiųjų šalių įvežamus produktus, matuoti taršos skirtumą ir juos apmokestinti, kad būtų vienodos sąlygos", – detalizuoja V.Janulevičius.

Šiuo metu EP nariai siūlo įvesti pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmą, pagal kurį būtų taikomas anglies dioksido mokestis tam tikrų prekių importui iš tam tikrų trečiųjų šalių. Mokesčiai būtų imami už produktus iš šalių, kuriose galioja ne tokios griežtos taisyklės nei ES, o tai turėtų užtikrinti, kad importuojamos prekės nebūtų pigesnės už lygiavertį Bendrijoje pagamintą produktą.

"Lietuva yra (ES) pasienio valstybė, esame kelyje iš Azijos, iš Kinijos daugeliu atveju prekės pas mus pateks per sienas. Tai yra galimybė ir adekvačiai surinkti mokesčius, ir lygiai taip pat nustatyti vienodas taisykles trečiosioms šalims, kurios judėtų su ta pačia paskata, jei jos nori papulti į mūsų rinkas. Lygiai taip pat apgintume mūsų gamintojus, kad jie neišsikeltų į šalia esančias šalis, kur galimai dujiniai arba naftos ištekliai yra pigesni", – sako V.Janulevičius

"Susitarimas yra galimybė, bet tam turi būti suteiktos paskatos tiems, kurie stovi prie įmonių vairų, kurios yra santykinai taršios, kad joms būtų verta keistis", – priduria Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.