Pontifikas tokį sprendimą priėmė tęsiant kovą su klimato kaita.

Pranciškus, ilgametis aplinkos apsaugos gynėjas, trečiadienį paskelbė oficialų laišką, kuriame reikalauja įkurti agrovoltinę gamyklą Santa Marija di Galerijoje, Vatikano žemėje, esančioje į šiaurę nuo Romos.

Agrovoltinis projektas apjungia saulės energijos gamybą ir žemės ūkį, kai moduliai dažniausiai įrengiami virš pasėlių laukų ar ganyklų.

„Privalome pereiti prie tvaraus vystymosi modelio, kuris sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į atmosferą, kad pasiektume neutralumo klimatui tikslą“, – laiške birželio 21 dieną rašė popiežius.

Jis sakė, jog jėgainė pagamins pakankamai energijos, kad galėtų aprūpinti ja ne tik toje vietoje jau esantį Vatikano radijo perdavimo centrą, bet ir užtikrinti „visišką Vatikano miesto-valstybės energetinį aprūpinimą“.

Laiške nedetalizuojama, kada jėgainė būtų įrengta ar pradėtų veikti.

Pranciškus teigė, kad jis ketina „prisidėti prie visų valstybių pastangų pasiūlyti, atsižvelgiant į jų atitinkamas atsakomybes ir galimybes, tinkamą atsaką į iššūkius, kuriuos žmonijai ir mūsų bendriems namams kelia klimato kaita“.

2022 metais Vatikanas prisijungė prie Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Paryžiaus klimato susitarimų, kuriais 2015 metais buvo nustatytas tikslas apriboti pasaulio temperatūros padidėjimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginus su ikiindustriniu lygiu.

Popiežius Benediktas XVI pradėjo Vatikano žaliąsias iniciatyvas 2008 metais, įrengdamas saulės baterijas ant pastato, kur pontifikas rengia audiencijas, stogo.

87 metų Pranciškus nekart apgailestavo dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių ir dėl to, kad labiausiai atstumti žmonės pasaulyje moka didžiausią kainą už visuotinį atšilimą.

Pranciškus taip pat parengė „Ekologinės pertvarkos 2030“ planą, skirtą anglies dioksido neutralumo projektams ir technologijoms, įskaitant perėjimą prie elektrinių transporto priemonių, nors miesto-valstybės indėlis į pasaulines emisijas vertinamas kaip nereikšmingas.