Nepaisant karo, Maskva pagal 2019 metais sudarytą milijardų eurų vertės sutartį toliau per Ukrainą gabena dujas į Europą.
Kyjivas jau buvo paskelbęs, kad nepratęs šios sutarties, kai 2024 metų pabaigoje ji baigs galioti.
Tačiau kelioms Europos Sąjungos (ES) šalims vis dar gaunant rusiškas dujas, pastaraisiais mėnesiais pasirodė pasiūlymų dėl galimo Azerbaidžano dujų pardavimo ar gabenimo naudojantis ta pačia infrastruktūra.
Siūloma, kad Baku pirktų dujas iš Rusijos, o paskui gabentų jas per Ukrainą į Europos Sąjungą.
Ketvirtadienį V. Zelenskis, tiesiogiai neįvardijęs Kaukazo šalies, atmetė tokį planą.
„Mes nenorime žaisti žaidimų. Jei kita šalis gauna dujas iš Rusijos, o paskui gabena jas tranzitu, tai tas pats“, – sakė V. Zelenskis.
„Mes neketiname tęsti rusiškų dujų tranzito. Neleisime jiems uždirbti papildomų milijardų iš mūsų kraujo", – pažymėjo ukrainiečių lyderis.
Europos Sąjunga teigia, kad 2023 metais rusiškos dujos sudarė 69 proc. į Slovakiją importuotų dujų ir 60 proc. Austrijos dujų importo.
Maskva pasmerkė Ukrainos sprendimą atsisakyti sutarties ir aiškino, kad Kyjivas nusigręžia nuo savo Europos sąjungininkų.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Maskvoje kalbėjęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina „kelia jiems [sąjungininkams] problemų, nutraukdama palyginti pigių dujų tiekimą“.
V. Putinas taip pat patvirtino, kad tranzito sutartis nebus atnaujinta.
„Mes išgyvensime. „Gazprom“ išgyvens“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos energetikos milžinę.
„Gazprom“ anksčiau parūpindavo didžiulių pajamų Rusijos vyriausybei, tačiau susidūrė su finansiniais sunkumais po to, kai ES smarkiai sumažino rusiškų dujų pirkimą.
Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ cituojami ekspertai apskaičiavo, kad Ukrainos tranzito maršrutų praradimas bendrovei gali kainuoti dar 5,5 mlrd. JAV dolerių (5,3 mlrd. eurų) per metus, arba 6 proc. jos pajamų.
Naujausi komentarai