Šis žingsnis buvo žengtas kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas atleido energetikos ir teisingumo ministrus dėl milžiniškos pinigų plovimo schemos energetikos sektoriuje, kuris beveik ketverius metus kentėjo nuo Rusijos atakų.

V. Zelenskis taip siekia atsiriboti nuo į skandalą įsivėlusių buvusių sąjungininkų.

Ukrainos prezidentūra paskelbė dekretą, kuriuo 46-erių verslininkui Timūrui Mindičui įvedamos „specialios asmeninės ekonominės“ sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą.

Tyrėjai T. Mindičą įvardijo kaip sąmokslo, per kurį, jų teigimu, iš energetikos sektoriaus buvo pasisavinta 100 mln. dolerių, sumanytoją.

Dekretu taip pat buvo įvestos sankcijos kitam verslininkui Oleksandrui Cukermanui ir nurodyta atšaukti jo valstybinius apdovanojimus, įšaldyti turtą ir įvesti kelionių bei verslo vykdymo apribojimus.

Ukraina jau seniai kenčia nuo korupcijos, o kovos su kyšininkavimu stiprinimas laikomas pagrindine sąlyga siekiant įstoti į Europos Sąjungą.

Šis skandalas yra didelis išbandymas V. Zelenskiui, kuris po Rusijos invazijos susiduria su kaltinimais dėl valdžios centralizavimo ir kritikų tildymo.

Šiais metais Ukrainos visuomenėje ir Briuselyje kilo daug triukšmo dėl bandymų panaikinti dviejų kovos su korupcija institucijų, kurios tiria ir nagrinėja šią bylą, nepriklausomumą.

Vokietija tikisi, kad Ukraina padarys kur kas daugiau, kovodama su kyšininkavimu, ketvirtadienį po didelio Kyjivą supurčiusio korupcijos skandalo prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė kancleris Friedrichas Merzas.

Ukrainos vyriausybė privalo „energingai skatinti kovos su korupcija priemones ir tolesnes reformas, ypač teisinės valstybės srityje“, per pokalbį telefonu V. Zelenskiui sakė F. Merzas, pranešė Vokietijos kanceliarija.

Per pokalbį telefonu V. Zelenskis papasakojo F. Merzui apie tyrimus ir „pažadėjo visišką skaidrumą, ilgalaikę paramą nepriklausomoms kovos su korupcija institucijoms, taip pat imtis tolesnių skubių priemonių Ukrainos gyventojų, Europos partnerių ir tarptautinių donorų pasitikėjimui atkurti“.

Vokietija yra antra pagal svarbą pagalbos Ukrainai tiekėja nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo plataus masto invaziją.

Trečiadienį F. Merzo atstovas spaudai Stefanas Korneliusas žurnalistams sakė, kad Vokietija yra susirūpinusi dėl dabartinio skandalo ypač todėl, kad „jis susijęs su didelę Vokietijos paramą gaunančiu sektoriumi, būtent energetikos infrastruktūra“.

Nepaisant to, S. Korneliusas teigė, kad tai „nepaveiks Vokietijos mokėjimų“. Jis sakė, kad "šiuo metu Vokietija pasitiki Ukrainos vyriausybe“, kad ji suteiks aiškumo dėl skandalo, šiuo klausimu Vokietija ir Ukraina „glaudžiai bendrauja“.