Ant scenos užlipęs V. Zelenskis žėrė skaudžios kritikos Europai, kurią „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aptarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Tomas Janeliūnas.
– Ar netikėtas V. Zelenskio pasirodymas Davoso pasaulio forume susijęs su D. Trumpu?
– Nespėliosiu, kodėl V. Zelenskio atvykimas nebuvo suderintas anksčiau, bet labai gali būti, kad tai yra D. Trumpo paskutinės minutės sprendimas, kai jis pats asmeniškai nusprendė suteikti galimybę V. Zelenskiui dar kartą su juo susitikti. Tai tikriausiai nėra kažkas labai neįprasto, jeigu kalbame apie D. Trumpo įpročius organizuoti tokio lygio susitikimus.
– V. Zelenskis sakė, kad šį susitikimą vertina pozityviai, taip pat užsiminė, jog dokumentai, skirti užbaigti šį karą, yra beveik paruošti. Ar iš tiesų esame arti susitarimo, ar tai tėra iliuzija?
– Kalbant apie šį susitarimą, reikia pripažinti, kad jis iki šiol vyko tarp JAV ir Ukrainos. Tie punktai, dėl kurių susitarta, buvo suderinti tik tarp šių šalių.
Iš Maskvos, iš Putino pusės, nematėme visiškai jokio ženklo, kad jis pritaria tiems punktams, ir ta tyla greičiausiai liudija, jog V. Putinas yra pasiruošęs bet kuriuo momentu atmesti vieną ar visus punktus. Tačiau jei jis tai padarys, faktiškai viskas vėl grįš į pradžią.
Aš labai abejoju, ar Maskvoje bus pasiektas pritarimas tiems punktams, dėl kurių jau yra sutarta, net jeigu kalbama, kad lieka vienas neaiškus punktas. Greičiausiai tai klausimas dėl Rusijos kontroliuojamų ir formaliai norimų teritorijų – faktiškai visų keturių sričių, į kurias formaliai pretendavo Rusija.
Net jei šis klausimas nėra išspręstas, nėra išspręsta niekas. Derybos vėl gali prasidėti beveik nuo pradžių, su naujais taikos planų siūlymais ir versijomis.
Tikrai nėra ženklų, kad Rusija būtų nusiteikusi dabar imti ir stabdyti karo veiksmus arba priimti kažkokias laikinas paliaubas. Manau, kad tęsiasi tas pats bandymas tiesiog tempti laiką.
Tikrai nėra ženklų, kad Rusija būtų nusiteikusi dabar imti ir stabdyti karo veiksmus arba priimti kažkokias laikinas paliaubas. Manau, kad tęsiasi tas pats bandymas tiesiog tempti laiką.
Jis nėra išimtinai naudingas tik Rusijai, nes ji taip pat pastaraisiais mėnesiais patiria gana nemažą ekonominį spaudimą: naftos kainos krenta, pajamos iš naftos tikrai gerokai sumažėjo. Tačiau V. Putinui greičiausiai tai dar nėra tokia skaudi nesėkmė, kad jis imtų ir dabar pripažintų taktikos planą, dėl kurio jau beveik sutarė amerikiečiai ir ukrainiečiai.
– Po susitikimo su D. Trumpu V. Zelenskis skėlė kalbą ir kalbėjo griežtu, gana piktu tonu. Jis sakė, kad ukrainiečiai jaučiasi lyg amerikiečių filme „Švilpiko diena“. Dar praėjusiais metais teigė, kad Europa turi išmokti apsiginti, o šiemet vėl kartojo tą patį. Kaip paaiškintumėte, ko tokia kalba siekė V. Zelenskis?
– Jis siekė to paties, ką pastaruosius metus bandė pasakyti švelnesniu tonu. Viena vertus, nuolat primena, kad pačiai Europai grėsmės niekur nedingo.
Jis užsiminė apie hipotetinę situaciją – kas vyktų, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Lietuvą. Europa neturi realių fizinių galimybių apginti savo nares, jeigu tokiais tempais bus tik kalbama, bet nebus daroma nieko, kas duotų konkretų rezultatą.
Jis užsiminė apie hipotetinę situaciją – kas vyktų, jeigu Rusija užpultų Lenkiją ar Lietuvą. Europa neturi realių fizinių galimybių apginti savo nares, jeigu tokiais tempais bus tik kalbama, bet nebus daroma nieko, kas duotų konkretų rezultatą.
Nuolatinis grėsmės akcentavimas yra viena iš strateginių žinučių, kurias V. Zelenskis kartoja nuolat. Šįkart tai buvo padaryta griežtesniu tonu, ir aš jį puikiai suprantu, nes, lyginant su tuo, ką Europa fiziškai padarė per metus, mes tikrai neturime kuo pasidžiaugti.
Mes turime daug kalbų, kai kuriuos sprendimus, atveriančius kelią didesniam gynybos finansavimui Europoje. Turime Europos Sąjungos programas, kurios skatins investuoti į gynybos pramonę, turime pirmuosius biudžetus Vokietijoje ir Prancūzijoje, labiau orientuotus į gynybos didinimą.
Tačiau mes dar neturime realių pajėgų, neturime tų pinigų, kurie būtų paversti konkrečiais ginklais ir konkrečiomis karinėmis pajėgomis.
Mes jaučiame, kaip Europa vėluoja reaguoti į darbotvarkę, kurią diktuoja kiti. D. Trumpas, nors ir nusispjaudamas į taisykles, diktuoja darbotvarkę, sukuria krizes, o po to jas kažkaip nukiša į stalčių. Europiečiai į tai reaguoja, bet daro tai nuolat vėluodami.
Neaišku, ar tai susiję su tuo, kad yra gausybė taisyklių, kuriomis europiečiai apsikrovę ir nebeturi lankstumo patys kelti naujas idėjas ir iniciatyvas, ar dėl bendro nuovargio, kai jie jau įpratę tiesiog reaguoti į kitų sukeltas krizes.
Tai konkretūs pavyzdžiai, kai europiečiai elgiasi labai atsainiai: jie daug ir gražiai kalba apie paramą Ukrainai, bet praktiniai, ant žemės matomi pavyzdžiai rodo, kad šalia tų kalbų realių sprendimų labai trūksta arba jie vyksta labai lėtai.
Tas pats V. Zelenskio kaltinimas dėl Rusijos įšaldytų lėšų yra labai konkretus. Kiek metų apie jas kalbama? Absurdiška, kad iki šiol nebuvo surastas mechanizmas, kaip tas lėšas paimti.
Tas pats ir su sankcijomis – jos randa tiek landų, o tie patys tanklaiviai plaukia šalia Europos šalių krantų ir negali būti sustabdyti. Tai konkretūs pavyzdžiai, kai europiečiai elgiasi labai atsainiai: jie daug ir gražiai kalba apie paramą Ukrainai, bet praktiniai, ant žemės matomi pavyzdžiai rodo, kad šalia tų kalbų realių sprendimų labai trūksta arba jie vyksta labai lėtai.
– Vadinasi, Europos atžvilgiu nuskambėjusi kritika yra visiškai pelnyta?
– Manau, kad taip. Manau, kad tai kyla iš V. Zelenskio desperacijos, nes jis laukia, kada europiečiai sukurs alternatyvą JAV.
Praktiškai Ukraina turi taikstytis su D. Trumpo ambicijomis, įžeidinėjimais ir gąsdinimais, kad jis tiesiog atiduos Ukrainą Rusijos sudorojimui, kartu teigdamas, jog tik jis vienintelis gali ją išgelbėti, nors faktiškai nori ją apiplėšinėti. Galime prisiminti susitarimą dėl retųjų metalų, kuris iš pradžių atrodė tiesiog kaip Ukrainos apiplėšimas.
Manau, kad V. Zelenskis laukia, kada europiečiai iš tų kalbų ir deklaruojamo noro sukurti alternatyvas saugumo srityje amerikiečiams pagaliau kažką realaus sukurs.
Dėl to jis ir sako, kad Europai reikia normalios, realios jungtinės kariuomenės – realių pajėgų, kurios galėtų bent jau patiems europiečiams užtikrinti saugumą. Tačiau jų nėra, ir kai to nėra, vienintelis, kuris gali diktuoti žaidimo taisykles, yra D. Trumpas. Todėl, manau, V. Zelenskiui nėra malonu pataikauti ir nuolaidžiauti D. Trumpo iniciatyvoms, bet jis tiesiog neturi kito pasirinkimo.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)