Šių gyvūnų, kurie yra medžiojami dėl savo durklų (dar vadinamų iltimis), sumažėjo dėl brakonieriavimo. Nauja studija rodo, kad afrikinių dramblių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug 111 tūkst. – tai didžiausias sumažėjimas per 25-erius metus.

Pagalbos klausimas, kuris turi apimti sprendimą dėl to, griežtinti ar švelninti prekybos dramblio kaulu kontrolę, yra tarp labiausiai ginčijamų temų Johanesburge surengtame Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) narių susitikime.

Dvidešimt devynių Afrikos valstybių koalicija spaudžia įtraukti afrikinius dramblius į CITES sąrašo 1-ąjį priedą, kuris reikštų visišką prekybos dramblio kaulu uždraudimą. Vis dėlto kiti delegatai įsitikinę, kad tai tik pakurstytų klestinčią juodąją rinką.

Tarptautinė prekyba dramblio kaulu yra draudžiama nuo 1989 metų, bet kai kuriose pasaulio valstybėse veikia teisėtos vidaus rinkos. CITES du kartus – 1999 ir 2008 metais – leido parduoti Afrikos dramblio kaulo atsargas Japonijai ir Kinijai.

Namibija ir Zimbabvė, kuriose yra nemažos dramblių populiacijos, prašė leidimo parduoti savo atsargas, sukauptas iš natūraliai nugaišusių gyvūnų. Už gautus pinigus žadama finansuoti bendruomenių iniciatyvas dėl dramblių apsaugos.

Tačiau minėta koalicija ragina įvesti dar griežtesnę kontrolę ir delegatai savaitgalį priėmė rekomendaciją, kuria siekiama suvaržyti dramblio kaulo vidaus rinkas, „prisidedančias prie brakonieriavimo ar neteisėtos prekybos“.

Bet kuriam iš šių pasiūlymų priimti reikėtų dviejų trečdalių daugumos.

Europos Sąjunga užsiminė, kad „rems tolesnį tarptautinės prekybos dramblio kaulu draudimą“.

Tūkstančiai gamtosaugininkų ir vyriausybės pareigūnų praėjusią savaitę praleido rengdami tarptautinės prekybos taisykles, kuriomis siekiama apsaugoti įvairias gyvūnų ir augalų rūšis.

Praėjusią savaitę Namibija, Zimbabvė, Pietų Afrikos Respublika ir Zambija užsipuolė Vakarų remiamus gyvūnų labdaros fondus, kurie, pasak šių valstybių, „diktuoja“, kaip reikėtų tvarkyti Afrikos išteklius.

„CITES turėtų padėti mums sėkmingai vykdyti savo apsaugos programas, o ne šias imperialistines politikas ir sprendimus, – sakė Zimbabvės aplinkos ministrė Oppah Muchinguri (Opa Mučinguri). – Turime suverenią teisę ir geriausiai žinome, ką daryti, kaip panaudoti savo gamtinius išteklius.“

Pasak ministrės, pasiūlymas „uždaryti vidaus rinkas prekybai dramblio kaulu yra aiškus valstybių suverenių teisių pažeidimas“.

CITES, kurią yra pasirašiusios 182 valstybės ir Europos Sąjunga, nuo per didelės komercinės prekybos saugo maždaug 5 600 gyvūnų ir 30 000 augalų rūšių.

Dvylikos dienų konferencijoje Johanesburge, kuri pasibaigs trečiadienį, nagrinėjami 62 pasiūlymai dėl prekybos taisyklių sugriežtinimo arba sušvelninimo maždaug 500 rūšių atžvilgiu.