Tai – naujausias Jerevano žingsnis tolyn nuo tradicine sąjungininke anksčiau laikytos Maskvos.

Ketvirtadienio vakarą paskelbtame interviu prancūzų televizijai „France 24“ armėnų lyderis sakė, kad organizacija neįvykdė savo funkcijų Armėnijos atžvilgiu pastaraisiais metais.

„Tai negalėjo likti be mūsų dėmesio. Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau“, – sakė N. Pašinianas.

Paklaustas apie galimą Rusijos karinės bazės Armėnijos teritorijoje uždarymą, N. Pašinianas nepateikė konkretaus atsakymo, tepasakęs, kad šios temos „nėra darbotvarkėje“.

Jis taip pat apkaltino Maskvą, kad ši vykdo „koordinuotą propagandos kampaniją“ prieš jį ir jo vyriausybę.

Penktadienį Kremlius pareiškė, kad nėra gavęs oficialaus patvirtinimo, jog Armėnija palieka KSSO.

Mes sustabdėme savo dalyvavimą. Žiūrėsime, kas bus toliau.

„Ketiname susisiekti su Armėnijos kolegomis ir išsiaiškinti jos pareiškimus dėl KSSO“, – Rusijos naujienų agentūroms sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Armėnija pernai praleido dvi KSSO pratybas ir lapkritį Minske vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą. Kremlius tada išreiškė apgailestavimą, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad pasitraukimas iš organizacijos „neatitiktų Armėnijos interesų“.

Įtampa tarp abiejų šalių tvyro nuo rugsėjo, kai Rusijos taikdariai neįsikišo Azerbaidžanui surengus staigų karinį puolimą prieš etninius armėnus Kalnų Karabache.

KSSO, kurią sudaro kelios buvusios sovietinės respublikos, įsipareigojusi ginti kitas užpultas nares, tačiau Maskva teigė, kad Jerevanas pats pripažino Kalnų Karabachą Azerbaidžano dalimi, ir atsisakė padėti Armėnijai.

Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas viename per televiziją transliuotame kreipimesi į tautą sakė, kad dabartinės Jerevano užsienio saugumo sąjungos yra neveiksmingos ir nepakankamos ir paragino ieškoti naujų partnerių.

Siekdamas naujų saugumo garantijų, Jerevanas labiau kliaujasi Vakarų partneriais, daugiausia Prancūzija ir Jungtinėmis Valstijomis, o ne Rusija.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą TBT arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti V. Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.