Tai galėtų suteikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui galimybę be jokių komplikacijų šiais metais sudalyvauti Didžiojo dvidešimtuko (G-20) grupės aukščiausiojo lygio susitikime Rio de Žaneire.
TBT dėl valstybių vadovų neliečiamybės diskutuoja nuo 2007 metų ir neaišku, ar pavyks priimti kokį nors sprendimą iki lapkritį įvyksiančio 20 didžiausių pasaulio ekonomikų lyderių susitikimo. Tačiau ši Brazilijos pozicija gali leisti jos vyriausybei nepaisyti TBT pernai Hagoje išduoto V. Putino arešto orderio, grindžiamo kaltinimais karo nusikaltimais, susijusiais su karu Ukrainoje, įskaitant įtariamą neteisėtą ukrainiečių vaikų deportavimą į Rusiją.
Brazilijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) praėjusį rugsėjį per G-20 viršūnių susitikimą Naujajame Delyje pareiškė, kad V. Putinas nebus sulaikytas, jei dalyvaus susitikime Rio de Žaneire. Tačiau, sulaukęs plačios kritikos, jis atsiėmė šį pareiškimą, sakydamas, kad tai priklauso nuo Brazilijos teismų, o ne nuo jo vyriausybės.
Rusija buvo prisijungusi prie TBT, bet 2016 metais išstojo po to, kai Hagoje įsikūręs teismas ėmėsi veiksmų dėl 2014-aisiais Maskvos įvykdytos invazijos į Krymą ir jo aneksijos. Kremlius yra pareiškęs, kad TBT kaltinimai V. Putinui yra absurdiški ir nepagrįsti.
Brazilija, pati priklausanti TBT, tvirtina, kad valstybių vadovų imunitetas yra būtinas siekiant skatinti taikius valstybių santykius, leidžiant jiems dalyvauti diplomatinėse konferencijose ir kitokio pobūdžio vizituose užsienio šalyse. Dokumente, kuriame neminimas nei V. Putinas, nei G-20 aukščiausiojo lygio susitikimas, Brazilija teigė, kad TBT sprendimai turėtų būti taikomi tik Romos statutą, pagal kurį pripažįstama šio teismo jurisdikcija, ratifikavusioms šalims.