Apie tai penktadienį pranešė rusų žiniasklaida.
Rinkimai vyks kovo 15–17 dienomis.
Apie savo sprendimą dalyvauti balsavime V. Putinas pranešė Rusijos kariuomenės pulkininkui leitenantui Artiomui Žogai po Kremliuje vykusios kariškių apdovanojimų ceremonijos, pranešė valstybinės naujienų agentūros.
„Labai džiaugiamės, kad prezidentas išgirdo mūsų prašymą kandidatuoti. Visa Rusija jį palaiko“, – valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ citavo A. Žogą.
Tačiau V. Putinas dar nėra oficialiai paskelbęs, kad dalyvaus.
„Mūsų prezidentas niekada nevengė ir nevengia atsakingų sprendimų“, – sakė Rusijos aukštųjų parlamento rūmų vadovė Valentina Matvijenko.
„Ir šiandien jis tai dar kartą patvirtino. Jis tai patvirtino istorinio pasirinkimo ir istorinio iššūkio akimirką“, – pridūrė ji.
71-erių V. Putinas, valdžioje esantis daugiau kaip du dešimtmečius, kaip spėjama, praktiškai jau yra užtikrinęs pergalę kovo mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.
Kol kas neaišku, kas dar dalyvaus prezidento rinkimuose.
Žymiausi V. Putino kritikai, galintys mesti jam iššūkį rinkimuose, buvo priversti pasitraukti į užsienį arba sėdi kalėjime. Nepriklausoma žiniasklaida taip pat smarkiai suvaržyta.
Jis bijo atiduoti valdžią.
Netrukus po to, kai šią savaitę buvo paskelbta rinkimų data, žymiausio Kremliaus kritiko, įkalinto Aleksejaus Navalno komanda paragino rusus dalyvauti balsavime ir paremti bet kurį kitą kandidatą, tik ne V. Putiną.
Didelis palaikymas namuose
V. Putinas namuose vis dar sulaukia didelio palaikymo, nepaisant to, kad pradėjo nepaprastai brangiai kainavusį plataus masto karą Ukrainoje, kuris nusinešė tūkstančius jo tėvynainių gyvybių bei išprovokavo pakartotinius išpuolius Rusijoje – taip pat prieš patį Kremlių.
Birželį surengtas trumpai gyvavęs privačios karinės bendrovės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino sukilimas sukėlė spėlionių, kad V. Putinas gali prarasti savo valdžią arba kad tai gali pakenkti jo įvaizdžiui. Tačiau V. Putinas iš to išėjo be didesnės žalos, o J. Prigožino mirtis paslaptingų aplinkybių gaubiamoje lėktuvo katastrofoje po dviejų mėnesių dar labiau sustiprino nuomonę, kad V. Putinas visiškai kontroliuoja situaciją.
Nepriklausomo apklausų centro „Levada“ duomenimis, apie 80 proc. Rusijos gyventojų pritaria jo veiklai. Šis palaikymas gali būti nuoširdus, o gali reikšti paklusnumą lyderiui, kurio griežtas susidorojimas su bet kokia opozicija pavertė pavojinga net palyginti švelnią kritiką.
2008 metais, kai dėl kadencijų apribojimų V. Putinas pasitraukė į ministro pirmininko postą, bet išliko Rusijos varomąja jėga, prezidento kadencijos trukmė buvo pratęsta nuo ketverių iki šešerių metų. Prieš trejus metus jis prastūmė dar vieną pataisų paketą, pagal kurį dvi kadencijos iš eilės pradedamos skaičiuoti nuo 2024 metų.
„Jis bijo atiduoti valdžią“, – šiais metais naujienų agentūrai AP sakė Dmitrijus Oreškinas, politologas, Rygos laisvojo universiteto Latvijoje profesorius.
Tuo metu, kai buvo priimtos pataisos, leidusios jam dirbti dar dvi kadencijas, V. Putino susirūpinimas, kad gali prarasti valdžią galėjo būti išaugęs: „Levada“ apklausa rodė, kad jo reitingai yra gerokai žemesni ir svyruoja apie 60 procentų.
Kai kurių analitikų nuomone, šis populiarumo nuosmukis galėjo būti svarbi 2022 metų vasarį V. Putino pradėto karo Ukrainoje priežastis.
„Šis konfliktas su Ukraina buvo reikalingas kaip klijai. Jam reikėjo įtvirtinti savo valdžią“, – sakė komentatorius Abasas Galiamovas, buvęs V. Putino kalbų rašytojas, dabar gyvenantis Izraelyje.
Brookingso (Brukingso) instituto Vašingtone mokslininkė Fiona Hill (Fiona Hil), buvusi JAV nacionalinio saugumo tarybos ekspertė Rusijos klausimais, sutinka, kad V. Putinas manė, jog „gražus mažas, mažas pergalingas karas“ sustiprins paramą jo perrinkimui.
„Ukraina kapituliuotų. Jis Ukrainoje įtaisytų naują prezidentą. Jis pasiskelbtų naujos Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos sąjungos prezidentu per laikotarpį iki 2024 metų rinkimų. Jis būtų aukščiausiasis lyderis“, – sakė ji šiais metais AP.
Tačiau taip neįvyko. Karas Ukrainoje virto varginančiu sunkiu mūšiu, kuriame nė viena pusė nepadarė didelės pažangos ir kuris kelia rimtų iššūkių gerovei, neatsiejamai nuo V. Putino populiarumo ir rusų polinkio atidėti į šalį susirūpinimą dėl korumpuotos politikos ir mažėjančios tolerancijos kitokiai nuomonei.
V. Putinui valdant, pasikeitė penki JAV prezidentai – nuo Billo Clintono (Bilo Kilntono) iki Joe Bideno (Džo Baideno). Jis tapo laikinai einančiu prezidento pareigas 1999 metais, Naujųjų metų išvakarėse, kai netikėtai atsistatydino Borisas Jelcinas. Pirmajai kadencijai jis buvo išrinktas 2000-ųjų kovą.
Kai 2008 metais V. Putinas buvo priverstas palikti Kremlių dėl kadencijų apribojimų, jis perėjo į ministro pirmininko kėdę, o jo artimas sąjungininkas Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu.
Kai 2012 metais V. Putinas paskelbė, kad vėl kandidatuos, o D. Medvedevas nuolankiai sutiko tapti ministru pirmininku, protestuoti į Rusijos gatves išėjo šimtatūkstantinės žmonių minios.
„Jis yra karo prezidentas, mobilizuoja gyventojus už save, – sakė F. Hill. – Ir tai bus žinia apie 2024 metų rinkimus, priklausomai nuo to, kokia padėtis bus mūšio lauke.“