Vienam apie žmogaus teises nuolat reikia užsiminti, kitam aiškintis, nors tiek Angelai Merkel, tiek Vladimirui Putinui galvoje, regis, yra visai kiti klausimai.
Reikia laiko?
Atrodo, kad prieš kelionę į Vokietiją V.Putinas turėjo skirti laiko pasiruošti atsakymams į neišvengiamus klausimus, žinoma, apie žmogaus teisių padėtį Rusijoje.
Pirmiausia V.Putinas sutiko pasidalyti savo mintimis su Vokietijos televizija ARD.
Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad „Rusija yra įsipareigojusi demokratijai, tačiau šaliai reikia daugiau laiko, kad atsikratytų praeities“.
„Akivaizdu, kad mes pasirinkome demokratinį kelią, ir negaliu įsivaizduoti, jog galėtų būti kitas kelias, – kalbėjo V.Putinas. – Palyginkite situaciją Tarybų Sąjungoje ir dabartinėje Rusijoje, kalbant apie ekonomikos vystymąsi, politinę sferą ir kitas, susijusias su demokratija. Skirtumai milžiniški. O ar norite, kad mes per du dešimtmečius padarytume tai, ką kitos šalys kūrė du, tris ar keturis šimtus metų?“
Komentuodamas kampaniją prieš nevyriausybines organizacijas Rusijoje, V.Putinas tvirtino, kad niekas niekam veikti nedraudžia, tačiau, jo galva, visuomenė turi žinoti, kas, ką ir už ką veikia šalyje.
„Organizacijos, finansuojamos iš užsienio, gali veikti Rusijoje. Vienintelis dalykas, ką mes siekiame žinoti, – kas gauna pinigus, iš kur ir kokiems tikslams“, – sakė V.Putinas.
Susitiks Hanoveryje
Pastaruoju metu Vokietijos ir Rusijos politiniai santykiai buvo gana įtempti, nes rusų pareigūnai atliko kratas ir Vokietijos nevyriausybinių organizacijų būstinėse, tarp jų Konrado Adenauerio bei Friedricho Eberto fonduose.
Laikinai iš organizacijų buvo konfiskuoti dokumentai ir kompiuteriai. Visgi ar A.Merkel ryšis gadinti V.Putinui nuotaiką klausimais apie žmogaus teises? Juolab kad laukia aibė kitų reikšmingų klausimų, iš kurių svarbiausi – ekonominiai.
Nenuostabu, jog abu vadovai susitiks ne Berlyne, o kasmetėje Hanoverio pramonės mugėje.
Planuojama, kad šioje mugėje vokiečiams prisistatys apie 100 Rusijos bendrovių. Tarp jų bus „Gazprom“, Rusijos geležinkeliai, taip pat įmonė „UralVagonZavod“, gaminanti tankus, vagonus ir traktorius.
Ekspertų vertinimai
Ekspertai, komentavę A.Merkel ir V.Putino susitikimą, akcentavo, kad kelti dramos dėl prastėjančių Berlyno ir Maskvos santykių nėra reikalo.
„Taip, Rusijos lyderiai palaikė labai gerus santykius su Gerhardu Schröderiu. Bet nemanau, kad tarp A.Merkel ir V.Putino tvyro įtampa. Galbūt atmosfera šiek tiek šaltesnė. Žinoma, vokiečiai nėra patenkinti dalykais, kurie vyksta Rusijoje, tačiau mums irgi ne visuomet malonu, kas vyksta Europoje“, – komentavo Pasaulio ekonomikos ir tarptautinių santykių instituto Europos studijų departamento vadovas Aleksejus Kuznecovas.
Ekspertė Nadia Aleksandrova-Arbatova pridūrė: „Vokietija tradiciškai yra pati svarbiausia Rusijos partnerė ES. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus, ypač V.Putinui sugrįžus į valdžią, atsirado, jei taip galima sakyti, šioks toks susvetimėjimas. Rusija nusivylusi dėl krizės Europoje. Žvelgiant V.Putino akimis, europiečiai dabar neturi teisės mokyti kitų šalių apie gerą valdymą arba demokratiją... Vokietija pati buvo ne sykį kritikuota, kad nesugeba rasti sprendimo dėl euro zonos, taip pat Kipro, kur buvo ir Rusijos interesų.“
„Žiniasklaida Vokietijoje ir Europoje siekia įtikinti Vakarų visuomenę, kad glaudūs santykiai tarp Vokietijos ir Rusijos – klaida. Tačiau nematau nė vienos priežasties, kodėl jie turėtų atšalti, – sakė Europos instituto Maskvoje Vokietijos studijų centro vadovas Vladislavas Belovas. – V.Putinas ir A.Merkel palaiko profesionalius santykius. Ką mes matome – tai diskusija dėl žmogaus teisių, tačiau ji neturėtų virsti pamokslavimu. Pernelyg daug pastatyta ant kortos.“
Naujausi komentarai