Didžiausio Rusijos Tolimųjų Rytų miesto Vladivostoko gyventojai nuogąstauja, kad atėjus žiemos šalčiams liks be gamtinių dujų. Naujasis dujotiekis vis genda, o kaltų, kaip visada, nėra.

Įgriso anglys

Rusijos dujų milžinas „Gazprom“ į vadinamąjį Sachalino–Chabarovsko–Vladivostoko dujotiekį investavo įspūdingus 29 mlrd. dolerių.

Projektas „Gazprom“ valdyboje buvo patvirtintas 2008 m., o 2011 m. juo jau tekėjo dujos.

Numatyta, kad nutiesus dujotiekį Vladivostoko miestas ir aplinkiniai regionai gaus pigių dujų, be to, dujotiekiais bus galima eksportuoti Sachalino saloje išgaunamas dujas į Rytų Azijos šalis – Pietų Korėją, Japoniją ir Kiniją.

Vladivostoko miestui naujasis dujotiekis buvo gyvybiškai svarbus. Miesto katilinės iki tol buvo kūrenamos anglimi ir mazutu. Šie ištekliai ne tik brangiai kainavo, bet ir smarkiai teršė aplinką.

„Didžiausia miesto anglių katilinė stūksojo pačiame centre. Vietos žmonės skundėsi, kad jie kasdien nuo langų valo suodžius. Žmonės laukė dujų, todėl labai džiaugėsi, kad dujotiekio statybos taip sklandžiai vyko“, – sakė Elvyra Tirina, Vladivostoko merijos atstovė spaudai.

Nuolatiniai gedimai

Dujotiekis tiesti pradėtas 2009 m. Iškilmingoje darbų pradžios ceremonijoje dalyvavo pats tuo metu dar Rusijos premjero pareigas ėjęs Vladimiras Putinas.

Matyt, valdžios dėmesys projektui lėmė, kad dujotiekis, kurio ilgis įspūdingi 1,8 tūkst. km, buvo baigtas vos per trejus metus. 2011 m. rugsėjį juo jau tekėjo dujos, o atidarymo ceremonijoje vėl apsilankė V.Putinas.

Maža to, Vladivostoke suplanuota pastatyti dujų suskystinimo įmonę, kad būtų galima eksportuoti dujas į Japoniją, taip pat numatyta per Šiaurės Korėją tiesti dujotiekį, kuriuo žydrasis auksas pasiektų Pietų Korėją.

Deja, dabar dažnas Vladivostoko gyventojas pasakytų, kad ši Kremliaus dovana – tikras galvos skausmas.

Nors dujotiekis kainavo pasakiškus pinigus, vamzdis nuolat genda. Pasak bendrovių „Gazprom Transgas Tomsk“ ir „Gazprom Interregional Novosibirsk“, kurios valdo dujotiekį, atstovų, dažnai kyla bėdų dėl hidraulikos, kitaip sakant, esant žemai temperatūrai jame užšąla vanduo, todėl dujų srautas sustoja.

2012 m. vasarį Vladivostokas dėl panašaus gedimo kelias dienas buvo likęs be dujų. Tada valstybinė komisija nustatė, kad dėl avarijos kaltas vamzdyje užšalęs vanduo.

Bet Vladivostoko gyventojai sako, kad tada temperatūra mieste buvo gerokai aukštesnė nei įprasta. Dažnas klausia, kas bus, kai miestą užklups rusiška žiema?

„Nuo 2011 m. 15 kartų buvo fiksuoti dujų tiekimo į Vladivostoką sutrikimai. Penkis kartus miestas apskritai nebuvo aprūpinamas dujomis, – aiškino Sergejus Tolstogrusovas, Vladivostoko elektrinės “Vostok„ vadovas. – Žiemą panašios avarijos gali sukelti rimtų bėdų. Dabar mūsų turimi anglimi kūrenami katilai aprūpina šiluma vos ketvirtadalį miesto pastatų.“

Nors nenumatytais atvejais vietos elektrinės turi sukaupusios kuro atsargų, esant atšiaurioms sąlygoms, pasak S.Tolstogrusovo, jų pakaktų vos dešimčiai dienų.

Miesto valdžia net parengė studiją, kurioje konstatuota, kad dujotiekyje įvykus rimtai avarijai miestas liktų be šilumos.

Maža to, kai sutrinka dujų tiekimas, elektrinės būna kūrenamos mazutu, o tai, pasak S.Tolstogrusovo, Vladivostoko šilumos tinklams kainuoja papildomus 16 mln. dolerių kaskart.

Pažadai liko pažadais

Energetikos specialistas Igoris Jušokas išskyrė dvi priežastis, kas, jo galva, sukelia problemų Vladivostoko gyventojams.

„Pirma, akivaizdu, kad naujasis dujotiekis turi nemažai trūkumų. Juk vamzdis buvo nutiestas per rekordinį laiką. 2008 m. projektas pradėtas įgyvendinti, o 2011 m. baigtas. Antra, neišnaudojamas visas dujotiekio pajėgumas. Pagal projektą dujotiekio pajėgumas – 6 mlrd. kub. metrų dujų per metus, o juo tiekiama tik 1,5 mlrd.“, – tvirtino energetikas ir pridūrė, kad šis dujotiekis, kol jis veda į niekur, tiesiog neatsiperka.

Deja, Vladivostoko valdžia pažadėjo, kad kitais metais suvartos tik apie 1 mlrd. kub. metrų dujų, o netoli miesto suskystintųjų dujų terminalas bus pastatytas tik 2017 m. Taigi, dujų vėl gali nebūti teikiama tiek, kiek reikėtų.

Tiesa, ne visi Vladivostoko gyventojai bijo, kad liks be dujų.

Pavyzdžiui, Frunseskio regiono, kuriam priklauso garsioji Rusų sala, kurioje vyko Ramiojo vandenyno šalių suvažiavimas, gyventojai dujų niekuomet savo akimis neregėjo. Vienintelis pastatas šioje saloje, kuris buvo aprūpintas dujomis prieš pat suvažiavimą – Tolimųjų Rytų federalinis universitetas, kuriame suvažiavimas ir vyko.

Sachalino–Chabarovsko–Vladivostoko dujotiekis

• Dujotiekio ilgis – 1,8 tūkst. km. Tiesti pradėtas 2008 m., o baigtas – 2011 m.

• Sudaro trys dalys: Chabarovsko–Vladivostoko, Sachalino–Komsomolsko ir Komsomolsko–Chabarovsko. Trečia dalis, kaip ketinama, turėtų būti sujungta su planuojamu Jakutijos–Chabarovsko–Vladivostoko dujotiekiu.

• Planuojama, kad dujotiekiais dujos keliaus ne tik į Rusijos Tolimuosius Rytus, tačiau ir Pietų Korėją, Japoniją bei Kiniją.

• Numatyta, kad dujotiekio pajėgumas siekia 6 mlrd. kub. metrų per metus. 2020 m. planuojama dujotiekiu pumpuoti apie 30 mlrd. kub. metrų dujų.