Europos Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemos duomenimis, Vokietijoje, Warstein (Northrhine-Westphalia) mieste užregistruotas legioneliozės protrūkis. Nuo šių metų rugpjūčio pradžios nustatyta daugiau nei 100 legioneliozės atvejų, iš jų 2 mirties, informuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.

Infekcijos šaltinis iki šiol nežinomas, tačiau mieste taikomos legioneliozės profilaktikos ir kontrolės priemonės: tikrinami bei dezinfekuojami aušinimo bokštai ir kiti galimi infekcijos šaltiniai.

ULAC duomenimis, šiais metais iki rugpjūčio mėnesio Lietuvoje nebuvo registruota nei vieno legioneliozės atvejo.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti plaučiu uždegimu ar respiracinės ligos sindromu. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, raumenų skausmai, kosulys, plaučių uždegimas ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be plaučių uždegimo.

Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia  Legionella pneumophila bakterijos. Žmogus Legionella bakterijomis užsikrečia aerogeniniu būdu, įkvepiant aerozolio (smulkių lašelių), kuriame yra šių ligos sukėlėjų.

Legionelės plačiai paplitusios aplinkoje: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia vandens temperatūra šioms bakterijoms daugintis yra 20 – 45 laipsniai, žemesnėje nei 20 laipsnių ir aukštesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje legionelės nesidaugina. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose.
Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni.

Legioneliozės profilaktika – tai ligos šaltinio paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra. Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės – tai teisingas vandens sistemų naudojimas:

• karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC;
• šalto vandens temperatūra neturi siekti 20ºC;
• neleisti vandeniui užsistovėti sistemose;
• ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose;
• valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus;
• po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas ir kt.

Gyventojams patariama neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes ir vandens čiaupus.
Šia liga neužsikrečiama geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio žmogaus.

Parengė Epidemiologinės priežiūros skyriaus visuomenės sveikatos specialistė S. Žukauskaitė - Šarapajevienė