Žemaitijos nacionaliniame parke, buvusiame Sovietų Sąjungos balistinių raketų šachtiniame paleidimo komplekse, atidarytas Šaltojo karo muziejus.

Ši buvusi sovietinės armijos požeminė termobranduolinių raketų paleidimo aikštelė Plokštinės miške pradėta statyti šešiasdešimtųjų rudenį. Dešimt tūkstančių kareivių, daugiausia iš Estijos, kastuvais iškasė keturias 27 metrų gylio šachtas. Į jas buvo nuleistos keturios raketos, nukreiptos į vakarų šalis. Raketų kryptis buvo keičiama kas trejus–ketverius metus.

„Antžeminių dar buvo Ukmergėje, Tauragėje ir Karmėlavoje.Trys. Ir praktiškai to ginklo užteko visai Europai sulyginti su žeme“, – pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko direktorius Giedrius Norvaišas.

Šešiasdešimt antraisiais metais Plungės rajone baigta statyti bazė buvo pirmoji Sovietų Sąjungoje požeminė raketinė bazė. Apie 20 hektarų teritoriją, kurioje taip pat įrengtos ir kareivinės bei branduolinių galvučių saugykla, saugojo net šešios apsauginės linijos: spygliuotos vielos, signalizacijos, aukšta elektros įtampa ir kita. Bazę sovietų kariai paliko 1978 metais.

Dabar čia, po beveik dvejus metus trukusių darbų, įrengtas Šaltojo karo muziejus, kaip teigiama, vienintelis toks Europoje. Šiame muziejuje pasakojama apie penkiasdešimt metų trukusį karinį konfliktą, jo poveikį Europos ir Lietuvos istorijai, branduolinės ginkluotės keliamą grėsmę žmonijai.

 „Autentikos išliko labai nedaug, praktiškai – tik sienos. Liko tik tai, ko negalėjo išvogti per šitiek metų.Visi metalai, kabeliai buvo išvogti, ištampyti. Bet mes stengėmės kai ką atkurti, kąi ką teko padaryti iš naujo“, – sakė Žemaitijos nacionalinio parko direktorius.

Ekspozicijoje lankytojai išvys ir vaizdinės medžiagos, kuri pasakoja apie buvusį visiškai slaptą sovietų branduolinės ginkluotės organizavimą ir veikimo principus. Taip pat demonstruojamos kovinės raketos ir kita Šaltojo karo ginkluotė, jos maketai. Projekto, kuris įgyvendintas už   Europos sąjungos lėšas, vertė – pusseptinto milijono litų.