Gaisras prasidėjo rugsėjo 10 dieną čionykštėje Picikujos (Pitsiquia) bendruomenėje – pačioje Peru Amazonės miškų širdyje, pranešė Nacionalinis civilinės apsaugos institutas.

Nuo to laiko ugnis sunaikino daugiau nei 19 tūkst. hektarų – triskart už Manhataną didesnį – plotą miškų ir dar 200 hektarų dirbamos žemės Chunino regione, pranešė nelaimės padarinių likvidavimo agentūra.

„Mums vis dar nepavyksta jo (gaisro) suvaldyti“, – sakoma agentūros pranešime.

Ugnis siaučia labai atokiame rajone – Apurimako, Enės ir Mantaro upių slėniuose. Ši vietovė garsėja tankiais miškais ir tropinėmis kultūromis – kava, kakava ir didžiausiais plotais kokainmedžių šalyje.

Valdžios pareigūnai nerimauja, kad gaisras gali sukelti sumaištį vietinių čiabuvių rezervate, kuriame gyvenančios bendruomenės beveik nepalaiko ryšių su išoriniu pasauliu, ir persikelti į netoliese esantį Otiši nacionalinį parką.

„Gaisro epicentras, pavojingiausia jo dalis, pasiekė Ašaninkų rezervatą. Jis juda labai greitai“, – sakė Rio Tambo municipalinio rajono atstovas Jimmy Laura (Džimis Laura).

Šiame rezervate gyvena maždaug 5 tūkst. žmonių ir 10 bendruomenių.

Pasak pareigūnų, prie greito ugnies plitimo labai prisideda ir sausra. Gaisrą sukėlė vietos ūkininkai, kurie paprastai išdeginę mišką jo vietoje augina kultūrinius augalus.

„Deja, šita praktika yra nekontroliuojama“, – sakė Marco Pastoras (Markas Pastoras), nacionalinės parkų tarnybos patarėjas.

Pasak jo, gaisro padarytą žalą ir jo išplitimą įvertinti padeda neseniai Puru paleistas palydovas „PeruSAT-1“.