Ar karus pamiršę europiečiai radikalėja? Antisemitizmo idėjas puoselėjantys politiniai judėjimai kai kuriose Senojo žemyno šalyse sulaukia vis daugiau palaikymo ir rinkimų metu pelno vis daugiau valdžios kėdžių. Tuo metu Lietuvoje į viešą areną įžengė tautininkai ir pan. susivienijimai, kurie, prof. Šarūno Liekio nuomone, puoselėja fašistines autoritarizmo ir totalitarizmo idėjas.

Jų reiškimasis, politologo žodžiais, sutapo su Rusijos politikos kaita 2007–2008 m. ir šios šalies ideologine transformacija.  Š. Liekis taip pat perspėja, kad, tokiems judėjimams stiprėjant Europos Parlamente (EP), Europos Sąjungai (ES) gali grėsti silpnėjimas ir fragmentacija.

Trečdalis lietuvių gyvena antisemitinėmis nuotaikomis

Šiais metais Lyga prieš šmeižtą (The Anti-Defamation League) paskelbė didžiausio kada nors atlikto antisemitinių nuotaikų tyrimo rezultatus. Per pusę metų buvo apklausta daugiau nei 53 tūkst. gyventojų iš daugiau nei 100 šalių. Tyrimo metu žmonėms buvo pateikta 11 teiginių, su kuriais buvo galima sutikti arba ne (pavyzdžiui, žydai galvoja, kad yra geresni žmonės nei kiti ar žydai yra kalti dėl daugelio pasaulyje kilusių karų ir t.t.). Jei asmuo sutiko bent su 6 iš 11 tezių, buvo laikoma, kad jis turi antisemitinių nuostatų.

Tyrimas parodė, kad trečdalis (36 proc.) lietuvių tiki tyrimo metu pateiktais stereotipais. Lietuva ne itin išsiskiria Rytų Europos kontekste (34 proc.), tačiau lenkia Vakarų Europą (24 proc.) ir pačias tolerantiškiausias jos šalis – Švediją (4 proc.), Nyderlandus (5 proc.) ir Jungtinę Karalystę (8 proc.). Tuo metu Vakarų Europoje labiausiai išsiskiria Graikija, kurioje tarp 69 proc. apklaustųjų vyrauja antisemitinės nuotaikos.

Pasak globalaus tyrimo, didžiausias antisemitizmas pastebimas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Pavyzdžiui, 93 proc. Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo gyventojų sutinka su 6 ar daugiau iš 11 išsakytų teiginių. Tuo metu tokią pat nuomonę išsako 74 proc. saudo arabų, 87 proc. Alžyro gyventojų ir 88 proc. jemeniečių.

Mažiausi antisemitinių nuostatų indeksai buvo fiksuoti Laose (0,2 proc.), Filipinuose (3 proc.), Vietname (6 proc.) ir JAV (9 proc.).

Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad net 35 proc. visų apklaustųjų nežinojo, kas yra Holokaustas. Tokių Europoje buvo 6 proc. O 74 proc. apklaustųjų realybėje nėra sutikę žydo.

Antisemitizmo šaknys – rasizmo skonio

Priešiškumas žydams jau krikščioniškoje Europoje pradėjo formuotis kaip nepakanta judaizmui, t.y. buvo nukreiptas prieš žydų religiją. Jei, pavyzdžiui, XVII a. žmogus judaizmą iškeisdavo į kitą religiją, jis jau nebebūdavo žydas – tikėjimas buvo vienintelis požymis, lemiantis tapatybę ir socialinį statusą.

Dalis iki šiol žinomų stereotipų atsirado Viduramžiais, o toks antisemitizmas, kokį suvokiame dabar, susiformavo XIX a. antroje pusėje dėl atsiradusių rasės, politikos, ekonomikos teorijų pseudomokslinio taikymo.

„Rasės teorija, ekonominės ir politinės aplinkybės, organizuota propaganda ar net asmeninės ambicijos suformavo ir įtvirtino tokio masto antisemitizmą, kad buvo prieita prie pražūtingų pasekmių – Holokausto“, – pastebi Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė Jurgita Verbickienė.

Antisemitizmas yra grįstas rasizmu, kuris, kaip ideologija, buvo glaudžiai susijęs su kolonijų užkariavimu, administravimu. Tuo metu buvo plėtojamos įvairios teorijos apie tai, kad vienos etninės grupės yra tinkamos vieniems dalykams, kitos – kitiems.

„Buvo manoma, kad vertybės, kurias turi vienas ar kitas dešiniosios pakraipos judėjimas, radikaliai skiriasi nuo tų, kurias turi žydai. Jie rengiasi, vertina dalykus kitaip. Vokiečių ar austrų konservatyvių politikų idealas – pamaldus kaimietis, kuriam svarbi žemė, patriarchalinė šeima ir t.t., o žydai, jų akimis, propagavo visai kitus dalykus. Jie yra kitokie, kaip teigta, dėl fizinių bruožų ir biologinio kitoniškumo. O kodėl jie yra kitokie? Nes žydai – kitos rasės. Taip klaidingai interpretuotas žydų miestietiškumas ir socialinis mobilumas, – rasistines antisemitizmo ištakas LRT.lt apibūdina Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Š. Liekis.

Anot jo, rasizmas kalba apie pasaulio padalijimą – kad kažkas fundamentaliai skiriasi savo protiniais, fiziniais gebėjimais ir vertybėmis: „Žmogus vertinamas ne dėl savo socialinės padėties, o dėl to, kad jis juodas, geltonas ar žalias.“

Antisemitizmas be žydų?

Pasak J. Verbickienės, dar Viduramžiais buvo susiklostęs antijudaizmas be žydų – kai kuriose Viduramžių Vakarų Europos valstybėse, iš savo teritorijų išvariusiose žydų bendruomenes, visuomenės baimėms pakako teologinio žydo įsivaizdavimo. Panašių procesų galima aptikti ir dabar – egzistuoja antisemitizmas be žydų, tik vyraujantys stereotipai paremti ne religija, bet iš tarpukario ar Antrojo pasaulinio karo atkeliavusiais antisemitiniais įsivaizdavimais.

„Tokia situacija susiklosto visuomenėse, kuriose žydų bendruomenės yra nedidelės ir integruotos. Pavyzdžiui, Lietuvos žydų yra nedaug, daugumai lietuvių nėra net tekę tiesiogiai su jais bendrauti, nors dažnas tautietis šį tą „žino“ ir turi nuomonę, deja, ne visada palankią“, – aiškina J. Verbickienė.

Anot istorikės, norint išvengti antisemitinių nuotaikų, reikalingas konstruktyvus aiškinimas apie istorinius įvykius (tokius kaip Holokaustas) ir žydų istoriją bei kultūrą. Svarbu suvokti, jog netekome bendrapiliečių, ir žinoti, kad nepakanta buvo jaučiama tiems, su kuriais bendrauta ir gyventa greta kelis šimtus metų.

Lietuvos tautininkai – nacionalistai ar fašistai?

Š. Liekis, žvelgdamas į kraštutines nacionalistines, įvairias sąmokslo teorijas propaguojančias grupuotes, teigia matąs profašistinio judėjimo bruožų, tačiau taip pat pažymi ten esančią didelę įvairovę.

„Jie yra autoritariniai. Vienintelė ideologija, kuri turi būti valstybėje, – tai, ką jie vadina tautine ideologija. Jei įsigilini į jų argumentaciją, pamatai, kad tai – totalitarines ir autoritarines vertybes, nukreiptas prieš liberalią demokratiją, skleidžiantis judėjimas“, – aktyviau politinėje erdvėje pradėjusią reikštis Tautininkų sąjungą apibūdina politologas.

Jis mano, kad Lietuvos tautininkai ir pan. grupės skleidžia prieš šiuolaikinę civilizaciją nukreiptas idėjas, galvoja, kad Vakarai yra supuvę, griaunantys tariamai tradicines lietuviškas vertybes, kurios, jų manymu, unikalios ir kažkuo skiriasi nuo, pavyzdžiui, Rumunijos valstiečių: „Tai, mano galva, yra visiška nesąmonė. Taip pat tautininkai tiki sąmokslo teorijomis, ir čia yra jų glaudus ryšys su įvairiomis populistinėms grupėmis ir judėjimais.“

Tuo metu politikas, filosofas prof. Leonidas Donskis nemano, kad tautininkų judėjimą būtų galima prilyginti fašistams ar neonaciams. Jis juos laiko standartiniais tolimos politinės dešinės atstovais.

„Abejoju, ar jie ryžtųsi atvirai kalbėti apie tai, kad Lietuvos žydai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui arba kad jie turėtų būti eliminuoti iš valstybinių tarnybų. Esu įsitikinęs, kad oficialioji Lietuva to netoleruotų. Lygiai taip netoleruotų ir šalies inteligentija“, – LRT.lt tvirtina europarlamentaras.

Tačiau L. Donskis neabejoja, jog širdyje kai kurie Tautininkų sąjungos nariai yra antisemitai, nes kitaip būtų sunku paaiškinti jų dalyvavimą manifestacijose ir deklaruojamą labai aiškią ribą, kurią jie brėžia tarp lietuvių ir vadinamų netikrų lietuvių  – žydų, lenkų ir t.t.

Europai vertėtų sunerimti dėl Vengrijos

L. Donskio teigimu, vienu iš Europos antisemitizmo židinių būtų galima laikyti Graikijos „Auksinės aušros“ ir Vengrijos JOBBIK parlamentines partijas. Pastarosios veikloje galima matyti patį tikriausią europietišką antisemitizmą – su sąmokslo teorijomis, teigimu, kad žydai nelojalūs, jie valdo pasaulį, kelia grėsmes nacionaliniam saugumui.

„Kai kurie jų pareiškimai buvo tiesiogiai susiję su antisemitizmu. Pavyzdžiui, Martonas Gyongyosi 2012 m. pareiškė, kad reikia sukurti sąrašą žmonių, kurie kelia grėsmę Vengrijos nacionaliniam saugumui. O ten buvo vien žydiškos pavardės. Žinoma, tai sukėlė skandalą, bet tai, kad tokie dalykai po Antrojo pasaulinio karo yra įmanomi vienoje iš ES valstybių, kelia rimtą nerimą“, – nurodo europarlamentaras.

LRT.lt primena dar vieną su JOBBIK susijusį įvykį, kai 2013 m. partija protestavo prieš Budapešte rengiamą pasaulio žydų kongresą. Tuo metu buvo teigiama, kad bandoma priešintis žydų bandymui supirkti Vengriją.

Kita vertus, L. Donskis visuotinio europinio antisemitizmo nepastebi, o Europos politikus, pritariančius V. Putino idėjoms, sieja su antiemigracinėmis, ksenofobinėmis ir rasistinėmis nuostatomis.

„Manau, kad, pavyzdžiui, Prancūzijos nacionalinis frontas, Laisvės partija Nyderlanduose, britų UKIP kol kas nerodo perspektyvos virsti fašistiniais sąjūdžiais“, – nurodo politikas.

Tuo metu Š. Liekis įžvelgia grėsmę Bendrijai: „Vietoj to, kad stiprintų bendrą užsienio ir gynybos politiką, dėl tokių grupių suklestėjimo ES gali fragmentuotis. Jei tokie judėjimai EP dar labiau sustiprės, ES gali pradėti skilinėti – nebus laikomasi solidarumo principo. Visi nacionalistai yra egoistai – kodėl vokietis turi remti lietuvį ar lietuvis remti vokietį?“

Rusija – antisemitė, kovojanti prieš fašizmą

Pasak Š. Liekio, jei stiprėja kraštutinės politinės dešinės judėjimai, suveši ir antisemitizmas. Kaip pavyzdį profesorius pateikia Rusiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas tariamam rusų kitoniškumo, etninių rusų gynimui.

„Tokiai Rusijos laikysenai didžiausias priešas – globali rinka ir kapitalizmas, kuriam, pasak jų, vadovauja amerikiečiai ir žydai. Rusijoje iš metų į metus stiprėja antisemitizmas. Jei pasižiūrėsime į Donecko įvykius Ukrainoje, vienas iš pirmųjų veiksmų – bandymas registruoti ir gąsdinti vietinius žydus. Nes jie – naujos, „tautinės“, Rusijos priešai, tariamai kenkiantys iš vidaus“, – tvirtina politologas.

Š. Liekio žodžiais, tokia situacija – prieštaringa, nes, viena vertus,  Rusija – kovotoja prieš fasišmą, kita vertus – visokeriopai remianti ir atstovaujanti kraštutinei dešinei.