Vakarų pragmatizmas dažnai ima viršų, o dalis tiesos dėl MH17 reiso katastrofos Ukrainoje gali būti nutylėta, jei taip patogiau, atsižvelgiant į politinę ir geopolitinė situaciją. Taip LRT RADIJO laidoje „LRT aktualijų studija“ sako Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
Reisą MH17 vykdžiusio lėktuvo katastrofą ištyrę Nyderlandų tyrėjai antradienį patvirtino, kad lėktuvas virš Rytų Ukrainos buvo numuštas iš rusų gamybos „Buk“ raketų paleidimo sistemos paleidus raketą „žemė–oras“.
Jei Nyderlandų tyrėjų išvados būtų paskelbtos 2014-ųjų metų pabaigoje, visuomenės dėmesys joms būtų kur kas didesnis, tačiau praėjo daug laiko, dėmesį nukreipė įvykiai Sirijoje, pabėgėlių krizė, sako P. Auštrevičius.
„Ne visi klausimai atskleisti ir šiandieną. Tai rodo, kad Vakaruose bijoma atvirai pasakyti visą tiesą iš karto, norima ją dozuoti, priklausomai nuo politinės ir geopolitinės situacijos.
Tikiuosi, kad žuvusių piliečių vyriausybės reikalaus ne tik teisinės, politinės, bet ir moralinės atsakomybės prieš žuvusiuosius. Kas susilaikys nuo galutinės tiesos žodžio, manau, bus pasmerktas ir pralaimės ne tik politiškai, bet ir žmogiškąja prasme. Kad ir kaip tai sugadintų prekybos santykius su Rusija, tiesą pasakyti reikia iki galo. Nors, turiu patvirtinti, pragmatizmas, deja, dažnai ima viršų“, – kalba Europos Parlamento narys.
LRT RADIJO pašnekovų teigimu, komisijos išvados nėra sensacingos, tačiau jos yra be galo svarbios, nes kloja teisinį pagrindą tolesniam darbui.
„Pastarosios Nyderlandų ekspertų išvados tik patvirtino, kas iki šiol buvo ir taip visiems aišku. Tačiau tai reikėjo padaryti. Manau, šis žingsnis bus labai gera rimto teisinio tyrimo pradžia. Kaltuosius būtina surasti ir aiškiai įvardyti. Tai nėra prorusiški separatistai, kaltieji turi vardus ir pavardes, jas reikia labai aiškiai įvardyti, įvykdyti teisingumą, kurio visi laukia“, – teigia Seimo narys Andrius Mazuronis.
Tačiau ir jis, ir dienraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas Vytautas Bruveris abejoja, kad Rusija gali sulaukti rimtų teisinių pasekmių, pripažinimo, kad ji yra tarptautinį terorizmą remianti šalis.
„Žvelgiant į dabartinę konjunktūrą, būtų sunku tikėtis, kad kokie nors aukščiausi Rusijos pareigūnai ar aukščiausi jos politiniai vadovai būtų patraukti teisinėn atsakomybėn, atsisėstų ant Hagos tribunolo minkštasuolio. Kad taip nutiktų, turi pradėti byrėti dabartinis Rusijos režimas, o prieš pasikeisdamas padaryti dar siaubingesnių nusikaltimų, kad galų gale jo „vadukai“ atsidurtų ten, kur jiems ir vieta“, – kalba V. Bruveris.
Pašnekovas pažymi, kad tolesni veiksmai priklausys nuo to, kaip tyrėjų išvados paveiks Vakarų Europos politinio elito ir visuomenės nuomones. „Manau, Rusijos viltys ir pastangos, kad Vakarų visuomenių ir dalies politinio elito požiūris jos atžvilgiu nepablogėtų, kol kas yra labai vaisingos“, – tikina V. Bruveris.
Savo ruožtu P. Auštrevičius teigia manantis, kad į klausimą, kas apskaičiavo lėktuvo koordinates, nutaikė raketą ir nuspaudė mygtuką, bus atsakyta greitu laiku. „Turint mintyje, kad tai – labai sudėtingos sistemos, kurių, kaip kalbėjo pats Vladimiras Putinas, artojas ar metalurgas per metus negali įvaldyti, reikia manyti, kad atsakymas išaiškės greitai“, – kalba jis.