Balkanai, kur potvyniai ir žemės nuošliaužos pastarosiomis dienomis pareikalavo mažiausiai 49 gyvybių, antradienį skelbia pavojų, nes patvinusių upių vanduo turi kilti toliau.

Savos upės ir jos intakų potvyniai jau paveikė daugiau kaip 1,6 mln. žmonių, užlieta dešimtys tūkstančių ha dirbamosios žemės, sunaikinta ar apgadinta daug namų.

Didžiausi per šimtmetį potvyniai šiame centrinės Europos regione kilo praėjusią savaitę prasidėjus didžiausioms per visą stebėjimų istoriją liūtims.

Bosnijoje buvo evakuota daugiau kaip 100 tūkst. žmonių – tai didžiausias egzodas nuo 1992-1995 metų karo. Tūkstančiai savanorių šioje šalyje stengiasi sutvirtinti pylimus palei Savos upę.

Bosnija paskelbė gedulo dieną dėl 24 šalyje žuvusių žmonių, o sveikatos apsaugos pareigūnai pradėjo dezinfekciją apsemtuose rajonuose, nes oro temperatūra viršijo 22 laipsnius pagal Celsijų.

„Mūsų laukia didelė kova su epidemijomis ir infekcinėmis ligomis, kurios yra neišvengiamos po tokių potvynių“, – sakė Bosnijos ir Hercegovinos premjeras Nerminas Nikšičius.

Šalies užsienio reikalų ministras Zlatko Lagumdžija (Zlatkas Lagumdžija) sakė, jog potvyniai paveikė daugiau kaip ketvirtadalį šalies gyventojų, kurių iš viso yra 3,8 milijono.

„Šiuo metu daugiau kaip milijonas žmonių neturi (švaraus) vandens“, – sakė jis.

Serbijoje, kur Sava jau sukėlė precedento neturinčią sumaištį šiaurės vakarų regione šalia Bosnijos ir Kroatijos, tūkstančiai savanorių jos pakrantėse stato naujus pylimus.

Tolesnių potvynių grėsmė

Meteorologai perspėjo, kad Savos vanduo trečiadienį toliau kils. Tai gali reikšti Dunojaus vandens lygio pakilimą, nes Sava įteka į jį Serbijos sostinėje Belgrade.

Savanoriai Belgrade sukrovė maždaug 12 km ilgio smėlio maišų pylimus, kad apsaugotų miestą nuo potvynių.

Obrenovace, kuris yra tarp labiausiai nukentėjusių Serbijos miestų, gelbėtojams pavyko suvaldyti vandenis aplink Nikolos Teslos elektrinę, kurioje pagaminama 50 proc. šaliai reikalingos elektros energijos.
Serbijoje kol kas evakuota daugiau kaip 30 tūkst. žmonių; vien iš Obrenovaco regiono evakuota beveik 13,6 tūkst. žmonių – pusė jo gyventojų.

Serbijos premjeras Aleksandras Vučičius per vyriausybės posėdį sakė, kad vien Obrenovace užregistruota 14 mirties atvejų ir kad skrodimai rodo pusę tų žmonių nuskendus.

„Mes paveikti dešimt kartų daugiau nei kitos regiono šalys, bet aš tikiuosi, kad žuvusiųjų skaičius to nerodys“, – sakė A.Vučičius.

Per potvynius regione žuvusių žmonių skaičius antradienį padidėjo iki mažiausiai 49. A.Vučičius sakė, kad naujausios dvi aukos buvo rastos Obrenovace.

Žemės nuošliaužos pareikalavo mažiausiai vienos aukos Serbijoje ir vienos Bosnijoje.

Tonos gyvulių gaišenų jau išvežta iš ūkių sunaikinti, bet purvynai ir nuošliaužos lėtino jų surinkimą.

Dešimtys miestelių ir kaimų buvo atkirsti nuo išorinio pasaulio, jau pranešta apie daugiau kaip 2 tūkst. žemės nuošliaužų.

Kaimyninėje Kroatijoje taip pat buvo evakuota tūkstančiai žmonių, gyvenančių palei Savos upę.

Minų pavojus

Bosnijos pareigūnai pirmadienį perspėjo dėl potencialiai mirtino šalutinio poveikio – sakė, kad maždaug 120 tūkst. nesprogusių minų, likusių po 10-ojo dešimtmečio Balkanų karo, gali būti išjudintos ir perneštos kitur.

„Vanduo ir žemės nuošliaužos galėjo pajudinti kai kurias minas ir nunešti perspėjimo dėl minų ženklus“, – sakė Bosnijos Minų likvidavimo centro pareigūnas Saša Obradovičius.

Jis perspėjo gyventojus būti „itin atsargius pradėjus valyti savo namus, žemę ar sodus, nes likęs purvas gali slėpti upių atneštas minas ir kitus sprogstamuosius užtaisus“.