Didžioji Britanija ketvirtadienį pradeda viešą tyrimą, kas kaltas dėl prieš aštuonerius metus poloniu nunuodyto buvusio Rusijos šnipo Aleksandro Litvinenkos mirties. Viešas tyrimas leis jo vadovui susipažinti su medžiaga, kuri būtų buvusi neprieinama, jei būtų tiriama tik mirties priežastis. Pernai Londonas atmetė tokio tyrimo galimybę, tačiau neigia, kad nuomonės pasikeitimas susijęs su noru padidinti spaudimą Rusijai dėl įvykių Ukrainoje.

Gydytojai nebegalėjo padėti – prieš aštuonerius metus priešmirtinės Aleksandro Litvinenkos nuotraukos sukrėtė pasaulį ir net bloškė Maskvos ir Londono santykius į seniai nematytas žemumas. 43-ejų buvęs Rusijos šnipas, pabėgęs į Didžiąją Britaniją, nunuodytas radioaktyviu poloniu, įbertu į arbatą restorane pačiame Londono centre. Kai atrodė, kad tokių nusikaltimų epocha pasibaigė kartu su Šaltuoju karu, šis nunuodijimas daugeliui atvėrė akis, su kokiu režimu Kremliuje Europa turi reikalą.

Tačiau tik praėjusią savaitę vidaus reikalų ministrė parlamente paskelbė, kad bus pradėtas viešas nusikaltimo tyrimas. Pernai ji atmetė tyrimo galimybę, esą dėl to, kad neatskleistų žvalgybos šaltinių ir metodų, taip pat ir dėl platesnių dvišalių santykių, todėl turėjo gintis nuo kaltinimų, kad pataikauja Kremliui. Ministrė teigė norėjusi, kad pirmiau būtų baigtas kitas, siauresnis tyrimas, kurio tikslas – tik nustatyti mirties priežastį, bet ne kaltuosius.

Dabar priešingai – Londonas, reikalaujantis griežčiausiai nubausti Rusiją dėl įvykių Ukrainoje, priverstas neigti, kad nuomonės pasikeitimas susijęs su naujomis Vakarų sankcijomis Maskvai. Neigia ir nužudytojo našlė.

„Laukiau šio sprendimo nuo vasario, ir tikėjau, kad vieną dieną taip įvyks. Taip nutiko šiandien, kai padėtis pasaulyje labai sunki. Rusijos ir Vakarų santykiai, tai, kas įvyko Ukrainoje, šiai bylai suteikia visai kitą atspalvį. Bet esu visiškai tikra, kad taip nutiko ne dėl to, sprendimas būtų buvęs priimtas bet kuriuo atveju“, – sako A. Litvinenkos našlė Marina Litvinenko.

Priešmirtiniame laiške A. Litvinenka rašė, kad dėl jo mirties kaltas pats prezidentas Vladimiras Putinas, esą nurodęs saugumiečiams jį nužudyti kaip išdaviką, gavusį Britanijos pilietybę. Įtariamąjį Andrejų Lugovojų Rusijos valdžia ne tik apsaugojo nuo persekiojimo – esą konstitucija draudžia išduoti Rusijos piliečius, bet ir pavertė parlamento deputatu. Jis, kaip ir įtariamas bendrininkas, kaltę neigia, o Londono sprendimą vadina cinišku, melagingu ir išdavikišku.

„Tikiu, kad Putinas savo sprendimo neišduoti nepakeis, jis nekeis konstitucijos. Kad sprendimą pakeistų, kažkas turėtų nutikti Rusijoje“, – mano M. Litvinenko.

Manoma, kad tyrimas truks iki kitų metų pabaigos, ir kai kurie posėdžiai gali būti slapti. Jam vadovaus patyręs teisėjas, turėjęs vadovauti ir sustabdytajam siauresniam tyrimui dėl mirties priežasčių. Jis sako, kad išsiaiškinti mirties priežasties nebūtų buvę įmanoma be platesnio tyrimo, kuris leis gauti žvalgybinės informacijos apie galimą Kremliaus nurodymą.