Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prisidėjo prie aukštų pareigūnų perspėjimų, kad Baltijos šalys gali būti kitas Rusijos taikinys po Ukrainos, siekiant patikrinti NATO tvirtumą.

Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, ministras pirmininkas teigė, kad Rusija siektų destabilizuoti kitas šalis, jei nesulauktų pasipriešinimo dėl Ukrainos.

„Žinoma, kai paskelbiamos sankcijos šaliai, būna trumpas skausmingas laikotarpis mūsų pačių ekonomikoms, bet visada pateikiu argumentą, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Europos šalys yra priklausomos nuo taisyklėmis pagrįstomis sistemos, kurioje žmonės laikosi taisyklių“, - sakė D.Cameronas.

„Nestabilumas, kurio sulauksime, jeigu nesipriešinsime Rusijai, ilguoju laikotarpiu smarkiai pakenks mums visiems, nes tuomet pamatysime tolesnę destabilizaciją – kita eilėje bus Moldova arba viena iš Baltijos šalių. Toks nestabilumas ir netikrumas bus bauginamas mūsų ekonomikoms, keliantis grėsmę mūsų stabilumui“, - pridūrė britų premjeras.

Jo kalbos ištraukos trečiadienį paskelbtos laikraščio „The Scotsman“ interneto svetainėje.

Apie Rusijos grėsmę Baltijos šalims šį mėnesį taip pat perspėjo britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) ir buvęs NATO vadovas danas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).

„Man neramu dėl (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino. Man neramu dėl jo spaudimo Baltijos šalims, kaip jis bando NATO“, - britų žiniasklaidai sakė M.Fallonas.

Jo teigimu, egzistuoja „labai realus ir esamas pavojus“, kad Rusija gali panaudoti prieš Baltijos valstybes tokius pačius slapto karo metodus, kuriuos, kaip yra kaltinama, ji naudoja Ukrainoje.

Buvęs NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas teigė, kad V.Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį.

„Čia svarbiausia ne Ukraina. Putinas nori atkurti Rusijos anksčiau turėtą didžiosios galybės statusą“, – jis sakė „The Telegraph“.

„Yra didelė tikimybė, kad jis surengs intervenciją Baltijos šalyse, kad išmėgintų, (ar veikia) NATO 5-asis straipsnis“, – pridūrė A.F.Rasmussenas, turėdamas omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, pagrindžiantį Aljanso kolektyvinę gynybą.