Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, ketvirtadienį pareiškė britų teisėjas, pristatydamas šio Kremliaus kritiku tapusio rusų šnipo mirties tyrimo išvadas.

Išgėrė nuodų

„FSB (Rusijos federalinės saugumo tarnybos) operacijai likviduoti A.Litvinenką tikriausiai pritarė ponas Patruševas ir prezidentas Putinas“, - nurodė teisėjas Robertas Owenas (Robertas Ouvenas), Londono aukštajame teisme pristatydamas savo 300 puslapių ataskaitą.

Nikolajus Patruševas yra buvęs FSB - Sovietų Sąjungos KGB įpėdinės - direktorius. Nuo 2008 metų jis vadovauja Rusijos Federacijos saugumo tarybai.

A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta polonio izotopo Po-210.

Polonis yra itin radioaktyvi medžiaga, prieinama praktiškai vien kariškiams ir mokslininkams.

Po pirminio policijos tyrimo britų prokurorai pareikalavo Maskvos dėl kaltinimų nužudymu išduoti Andrejų Lugovojų - buvusį Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotoją, kuris tą lemtingą dieną viešbutyje „Millennium“ buvo susitikęs su A.Litvinenka išgerti arbatos.

Pastarojo tyrimo dėmesio centre buvo ir A.Lugovojaus draugas Dmitrijus Kovtunas - buvęs sovietų pajėgų karys ir verslininkas, taip pat dalyvavęs tame susitikime su A.Litvinenka.

„Kai ponas A.Lugovojus apnuodijo A.Litvinenką, gali būti, kad jis veikė vykdydamas FSB nurodymą“, - sakė R.Owenas.

„Pridurčiau, jog laikau tai didele tikimybe. Nustačiau, kad ponas D.Kovtunas taip pat dalyvavo apnuodijime“, - sakė teisėjas.

„Vieši įrodymai, kuriuos išdėsčiau, yra pagrindas netiesioginiais įrodymais grindžiamai tvirtai bylai, kad Rusijos valstybė yra atsakinga už pono Litvinenkos mirtį“, - pridūrė jis.

Po A.Litvinenkos mirties jo vardu paskelbtame pareiškime Rusijos prezidentas V.Putinas buvo apkaltintas tiesiogiai organizavęs jo nužudymą.

„Protesto šauksmas iš viso pasaulio aidės jūsų ausyse, pone Putinai, visą likusį jūsų gyvenimą“, – buvo sakoma tame pareiškime.

Versija, kad už agento nužudymo stovi Rusija, buvo ne vienintelė, nes A.Litvinenka anksčiau tyrė organizuoto nusikalstamumo veiklą kitose Europos šalyse, tarp jų Italijoje ir Ispanijoje.

Slapyvardis „Martinas“

Per pirminį tyrimą taip pat paaiškėjo, kad A.Litvinenka dirbo Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 konsultantu, turėjo slapyvardį „Martinas“ ir kad jam buvo mokamas 2 000 svarų mėnesinis atlyginimas.

Britanija apie šį tyrimą paskelbė 2014 liepą, praėjus kelioms dienoms po to, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas. Kadangi ta katastrofa siejama su Rusijos vaidmeniu Ukrainos rytus krečiančiame konflikte, britų sprendimas iš naujo atversti A.Litvinenkos bylą daugelio buvo įvertintas kaip spaudimo Maskvai dalis.

A.Litvinenka anksčiau dirbo Sovietų Sąjungos KGB, o vėliau – jos įpėdine tapusioje FSB. 1998 metais jis kartu su kitais FSB agentais Maskvoje surengė spaudos konferenciją, kaltindami agentūrą sąmokslu nužudyti Borisą Berezovskį – oligarchą, kuris padėjo V.Putinui ateiti į valdžią, bet atsigręžė prieš jį.

A.Litvinenka buvo teisiamas dėl įgaliojimų viršijimo. Nors agentas buvo išteisintas, 1999 metais jis pabėgo iš Rusijos – veikiausiai per Gruziją ir Turkiją, pasinaudojęs suklastotu pasu.

Vėliau jis buvo nuteistas už akių pagal kitokius kaltinimus, kurie, kaip teigia A.Litvinenkos šeima, buvo išgalvoti siekiant jį nutildyti – kaip ir kaltinimai dėl įgaliojimų viršijimo.

Britanija A.Litvinenkai suteikė prieglobstį, o vėliau – pilietybę. Jis taip pat atsivertė į islamą, susidraugavęs su tremtyje gyvenančiais čečėnų separatistų lyderiais.

Buvęs agentas buvo palaidotas Londone pagal musulmoniškus papročius švinu padengtame karste, kad nepasklistų į velionio organizmą patekusios radioaktyvios medžiagos.

Atmeta „absurdiškus kaltinimus“

Rusijos Valstybės Dūmos narys Andrejus Lugovojus ketvirtadienį pareiškė, kad britų tyrimo išvados, esą jis 2006 metais Londone nunuodijo buvusį KGB agentą Aleksandrą Litvinenką, yra absurdiškos ir nukreiptos prieš Maskvą.

„Man metami kaltinimai yra absurdiški“, - sakė A.Lugovojus naujienų agentūrai „Interfax“.

„Kaip ir tikėjomės, sensacija neįvyko! Šiandien paskelbti tyrimo rezultatai dar kartą patvirtina antirusišką Londono poziciją, ribotumą ir anglų nenorą nustatyti tikrąją A.Litvinenkos žūties priežastį“, - sakė jis.

A.Lugovojus pridūrė, kad Londonui „polonio skandalas“ tapo patogia priemone siekti politinių interesų.

Policija sieks įtariamųjų išdavimo

Didžiosios Britanijos policija ketvirtadienį pareiškė, kad po britų teisėjų tyrimo išvadų jie ir toliau yra nusiteikę siekti, kad Rusija išduotų abu pagrindinius įtariamuosius buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos, kuris radioaktyvia medžiaga buvo nunuodytas Londone, byloje.

„Tebegalioja orderiai Andrejui Lugovojui ir Dmitrijui Kovtunui, kurie tebėra ieškomi dėl šios žmogžudystės“, – pažymėjo savo pranešime Londono policija.

„Mūsų tikslas visada bus siekti, kad jie stotų prieš baudžiamąjį teismą“, – priduriama jame.

A.Litvinenka mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta polonio izotopo Po-210.

Polonis yra itin radioaktyvi medžiaga, prieinama praktiškai vien kariškiams ir mokslininkams.

Išvados „kelia didžiulį nerimą“

Britų teisėjo išvados, kad Rusijos valstybė „tikriausiai pritarė“ buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimui radioaktyvia medžiaga Londone, „kelia didžiulį nerimą“, ketvirtadienį pareiškė šalies ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) kanceliarija.

„Išvada, kad žmogžudystei buvo pritarta aukščiausiuose Rusijos valstybės sluoksniuose kelia didžiulį nerimą“, - sakė D.Camerono atstovė spaudai.

Iškvietė Rusijos ambasadorių

Didžioji Britanija ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių po to, kai buvo paskelbtos tyrimo dėl buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo radioaktyvia medžiaga Londone išvados, anot kurių Maskva „tikriausiai pritarė“ šiam nužudymui.

Londonas taip pat paskelbė įšaldęs abiejų pagrindinių šio nunuodijimo įtariamųjų – Andrejaus Lugovojaus ir Dmitrijaus Kovtuno - turtą.

Savo ruožtu vidaus reikalų sekretorė Theresa May (Tereza Mei) parlamentui sakė, kad ši žmogžudystė yra „akivaizdus ir nepriimtinas esmingiausių tarptautinės teisės principų pažeidimas“.

Našlė ragina imtis sankcijų

Buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos našlė ketvirtadienį paragino imtis sankcijų prieš Rusiją ir paskelbti kelionių draudimą prezidentui Vladimirui Putinui, kai britų teisėjas paskelbė, kad Maskva „tikriausiai pritarė“ jo nunuodijimui.

Marina Litvinenko paragino „įvesti tikslines ekonomines sankcijas ir kelionių draudimus įvardintiems asmenims, tarp jų ir ponui Patruševui (buvusiam Rusijos FSB saugumo tarnybos vadovui) ir ponui Putinui“.

Ji paskelbė žinutę britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui), „ragindama nedelsiant išsiųsti iš Jungtinės Karalystės visus Rusijos žvalgybos agentus..., įsikūrusius Londono ambasadoje“.

Našlė pridūrė, kad jai buvo „labai malonu, jog jos vyro mirties patale pasakytus žodžius, kuriais jis kaltino poną Putiną, patvirtino Anglijos teismas“.

Prieš mirtį iš ligoninės paskelbtame pareiškime A.Litvinenko tiesiogiai apkaltino V.Putiną, kad šis prisidėjo prie jo mirties.