Nedidelė grupė proeuropietiškų protestuotojų sekmadienį buvo priversta atsiklaupti ant kelių žeminančiam ritualui Ukrainos antrajame didžiausiame Charkovo mieste.

„Šliaužkit į savo Europą!“ – šaukė gerokai gausesnė prorusiška minia, sučiupusi tą grupę neaiškiomis aplinkybėmis po to, kai abi stovyklos surengė taikius protestus mieste, esančiame šalies rytuose, vos už 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, tapusiame vienu iš karščiausių kovos tarp Rytų ir Vakarų kovos dėl Ukrainos ateities židinių.

Minia šūkavo ir skandavo „Charkovas – rusiškas miestas!“, plūsdami savo išsigandusias aukas, ropojančias ant kelių akmenimis grįsta gatve. Juos saugojo riaušių milicijos pareigūnai, suformavę koridorių, tačiau beveik nesistengę sustabdyti patyčių.

Tie vyrai, kurie buvo apspjaudyti, apspardyti ir apstumdyti, galiausiai buvo nutempti į laukiantį milicijos automobilį.

Padėtis smarkiai pašlijo po to, kai Charkovo centrinėje Laisvės aikštėje, kuri yra viena iš didžiausių Europoje, maždaug valanda anksčiau prasidėjo gana taikus mitingas.

Prorusiški judėjimų aktyvistai teigia, kad autonomijos jie reikalauja todėl, kad nuogąstauja dėl vasarį į valdžią atėjusios provakarietiškos vyriausybės veiksmų.

Rusakalbiai, sudarantys gyventojų daugumą Ukrainos rytuose, jaučiasi esantys artimesni Maskvai, kuri kaltinama kurstanti separatistines nuotaikas tame regione ir raginanti pertvarkyti Ukrainą į federacinę valstybę.

Šis reikalavimas skamba tuo metu, kai Rusijos pajėgos užėmė Krymą, kuriame irgi daugumą sudaro rusakalbiai, reaguodama į Kremliaus palaikomos vyriausybės nuvertimą Kijeve.

„Ši naujoji vyriausybė į valdžią atėjo jėga, – piktinosi 31 metų Emilija Belkina, trijų vaikų motina. – Suprantat – su šautuvais rankose, ir mes neturime savo atstovo naujoje vyriausybėje.“

„Mums reikia federalizacijos – tai vienintelis mus galintis išgelbėti dalykas“, – pridūrė ji.

Kai apie 2 000 žmonių susirinko prie didžiulės Lenino statulos, Antrojo pasaulinio karo laikų melodijos ir radijo transliacijų įrašai įaudrino bedantes bobutes, jaučiančias nostalgiją Sovietų Sąjungai, taip pat jaunesnių kartų atstovus, kuriems Kijevas ir vakarietiški siekiai atrodo pernelyg tolimi.

„Federalizacija reikštų bent jau didesnę autonomiją ir daugiau galių mūsų regionui, įskaitant teisę patiems rinktis, kaip gyventi“, – sakė 32 metų Aleksandras, dirbantis įmonėje, gaminančioje elektronines aviacijos sistemas šiame pramonės centre, labai priklausomame nuo prekybos su Rusija.

Už kelių šimtų metrų, prie Ukrainos nacionalinio poeto Taraso Ševčenkos paminklo, vykstantis proeuropietiškos stovyklos mitingas buvo panašus į šeimos iškylą: grojo pučiamųjų orkestras, o vaikai ir šunys lakstė šalimais esančiame žaliuojančiame parke.

Padidėjus įtampai dėl sučiuptų grupės proeuropietiškų demonstrantų pažeminimo, greitai pasklido žinia, kad promaskvietiškos jėgos Donecko mieste užėmė vietos administracijos būstinę, nesipriešinant milicijai, o Luhanske jie įsiveržė į vietos saugumo tarnybos pastatą.

„Visi į regiono tarybą! Palaikykime Donecką ir Luhanską!“ – kalbėtojas ragino minią, susirinkusią prie Lenino paminklo.

Didžiulis regiono tarybos pastatas, esantis kitoje Laisvės aikštės pusėje, buvo jau kelias valandas budriai saugumas apie 500 milicininkų, išsirikiavusių eilėmis. Šalmuoti ir metaliniais skydais prisidengę pareigūnai atrodė kaip neįveikiama siena.

Saulei leidžiantis už Lenino paminklo ir aikštėje nutįsus jo didžiuliam šešėliui, minia dar padidėjo. Prie regiono tarybos triukšmingai atvažiavo automobilių kolona, ir kurių pasipylė daugiau protestuotojų, nešančių įvairiais prorusiško judėjimo vėliavas.

Po valandos protestuotojai, padrąsinti aktyvistų sėkmės kituose miestuose ir skanduodami „Rusija!“, puolė policijos užtvaras.

Tačiau pareigūnams buvo įsakyta nenaudoti jėgos, tad jie atsitraukė beveik nesipriešindami. Protestuotojai užplūdo pastatą, numetė nuo jo Ukrainos vėliavą ir vietoje jos iškėlė Rusijos trispalvę.

Protestuotojams džiūgaujant ir fotografuojant, milicininkai lūkuriavo šalia, pasirėmę ant savo skydų, juokaudami ir šnekėdamiesi su minia bei rūkydami.

Kitapus sienos Rusijai sutelkus apie 40 tūkst. karių, o dviejų svarbių miestų taryboms perėjus į promaskvietiškų protestuotojų rankas, Kijevo naujajai vyriausybei kyla naujas didelis iššūkis.