Separatistinis referendumas Ukrainos rytuose gali vesti į katastrofą, sako Kijevas

Ukrainos laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas perspėjo prorusiško sukilimo krečiamų rytinių regionų gyventojus, kad jie gali nuvesti šalį į katastrofą, jeigu sekmadienį nubalsuos už atsiskyrimą nuo Kijevo per separatistų organizuojamą referendumą.

O.Turčynovas, kuris planuojamą balsavimą rusakalbėse Donecko ir Luhansko srityse laiko neteisėtu, ragino gyventojus pritarti deryboms prie apskritojo stalo dėl didesnės autonomijos. Tačiau jis perspėjo, kad į tokį dialogą negali būti įtraukti „teroristai“ turėdamas omenyje prorusiškus kovotojus, užiminėjančius administracijos ir teisėsaugos institucijų pastatus.

Paskubomis organizuojamas referendumas, kuriame nėra aiškiai užtikrinamas balsalapių ir rinkėjų sąrašų autentiškumas, gali sukelti skaudžių pasekmių Ukrainai ir santykiams tarp Maskvos bei Vakarų šalių. Didėja grėsmė, kad izoliuoti susirėmimai peraugs į pilietinį karą.

Atsiskyrimas nuo Ukrainos „tiems regionams būtų žingsnis į bedugnę“, O.Turčynovas rašo savo tinklalapyje.

„Ir šiandien tie, kas pasisako už vadinamąją nepriklausomybę, nesupranta, kad tai (reikš) visišką griūtį ekonomikai, bet kokiems socialiniame klausimams ir apskritai daugumos tų regionų gyventojų gyvenimui, – pabrėžė jis. – Tai – susinaikinimas; tai – euforija, galinti sukelti labai sudėtingų pasekmių.“

Šeštadienio rytą atmosfera didžiuosiuose rytų regiono miestuose buvo įtempta, tačiau nebuvo pranešama apie susirėmimus.

Rumunija ir Ukraina neleidžia D. Rogozino lėktuvui išskristi iš Padniestrės

Rusijos prezidento specialusis atstovas Padniestrėje, vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, kuris lankosi Tiraspolyje, pasiskundė, kad Ukraina ir Rumunija neleidžia skirsti jo lėktuvui šių valstybių oro erdve.

„Pareikalavus Junginėms Valstijoms, Rumunija uždarė mano lėktuvui oro erdvę. Ukraina vėl manęs nepraleidžia. Kitą kartą skrisiu Tu-160“, – parašė D.Rogozinas savo „Twitter“ paskyroje šeštadienį.

Tupolevo lėktuvas Tu-160 yra viršgarsinis bombonešis.

Kitoje savo paskyroje, socialiniame tinkle „Facebook“, jis pateikė Ukrainos atsakymo tekstą.

„Leidimai oro bendrovės „RusJet“ (RSJ) skrydžiams nebus išduodami dėl šiurkštaus naudojimosi Ukrainos oro erdve taisyklių pažeidimo, būtent – tūpimo uždarame Simferopolio oro uoste“, – sakoma šiame tekste.

Vis dėlto, vėliau D.Rogozinas „Twitter“ paskyroje parašė apie savo išvykimą: „Išskrendu nepaisydamas draudimo“.

Anksčiau buvo pranešta, kad ketvirtadienį, gegužės 8 dieną, D.Rogozino lėktuvui neleista kirsti Ukrainos oro erdvės.

„Pasirodo, mums skristi iki Kišiniovo (trunka) pusketvirtos valandos. Per Bulgariją ir Rumuniją. Ukraina savo oro erdvės kirsti neleidžia. Gerai, kad Ukraina – ne Rusija, tektų skristi aplink ilgiau kaip 20 valandų“, – parašė D.Rogozinas „Twitter“ paskyroje.

Hollande'as ir Merkel reikalauja „matomo“ Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) šeštadienį pareikalavo „matomo“ Rusijos pajėgų sumažinimo prie Ukrainos sienos.

Bendrame pareiškime iš Štralzundo Vokietijoje abu lyderiai taip pat paragino Ukrainos saugumo pajėgas „susilaikyti nuo puolamųjų veiksmų“, kai artėja gegužės 25 dieną rengiami prezidento rinkimai.

Rusijai gresia tolesnės sankcijos, jeigu bus sužlugdyti rinkimai Ukrainoje, sako Merkel ir Hollande'as

Berlynas ir Paryžius užtikrins „atitinkamas pasekmes“, jeigu žlugtų gegužės 25 dieną Ukrainoje turintys įvykti prezidento rinkimai, sakoma šeštadienį paskelbtame Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) bendrame pranešime.

Kalbėdamasi su žurnalistais po to pranešimo paskelbimo, A.Merkel sakė, jog jeigu žlugs gegužės 25-osios rinkimai, tuomet „mes esame pasiruošę imtis tolesnių sankcijų prieš Rusiją“.

Lyderių pranešime sakoma: „Jeigu nebus tarptautiniu lygiu pripažintų prezidento rinkimų, tai neišvengiamai vestų prie tolesnio šalies destabilizavimo. Vokietija ir Prancūzija susitarė, kad tokiu atveju būtų užtikrintos atitinkamos pasekmės, kaip apibrėžė Europos Taryba 2014 metų kovo 6 dieną.“

Šis pareiškimas yra aiški užuomina apie trečiąjį sankcijų etapą prieš Rusijos ekonomikos sektorius, kaip Europos Sąjungos (ES) lyderiai susitarė kovo 6 dieną.

Tuo pačiu Vokietija ir Prancūzija paragino visas į konfliktą Ukrainoje įsitraukusias šalis vėliausiai nuo gegužės 15-osios pradėti nuginkluoti nereguliariąsias pajėgas, prižiūrint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Visos šalys taip pat raginamos susilaikyti nuo smurto.

Donecke paleisti penktadienį sulaikyti Raudonojo Kryžiaus nariai, vienas jų sumuštas

Donecke paleisti Raudonojo Kryžiaus bendradarbiai, kurie penktadienį buvo paimti įkaitais.

„Apie 2 val. nakties juos paleido. Vieną stipriai sumušė, jis – ligoninėje“, – sakė naujienų agentūrai „Interfax“ Raudonojo Kryžiaus Ukrainoje atstovė Irina Cariuk.

Anksčiau naujienų agentūra AFP pranešė, kad Ukrainos rytuose Donecko mieste sulaikyti keli Raudonojo Kryžiaus nariai, įtariami šnipinėjimu.

„Jie buvo areštuoti vakar. Mes įtariame, kad jie buvo įsitraukę į šnipinėjimą“, – sakė Kirilas Rudenka, vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos atstovo spaudai pavaduotojas.