ES pozicija griežtėja
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje, kuriame Europos vadovai aptarė padėtį Ukrainoje bei situaciją Artimuosiuose Rytuose.
EVT pasmerkė tebesitęsiančius karinius susirėmimus Rytų Ukrainoje ir atsižvelgdama į tai, jog Rusija neįgyvendino keturių birželio 27 d. EVT nustatytų sąlygų, sugriežtino atsakomąsias priemones.
,,Rusijos remiamų separatistų veiksmai Rytų Ukrainoje kelia grėsmę ne tik šios šalies, bet ir visos Europos saugumui. Europos Sąjunga privalo nedelsiant imtis tokių priemonių, kurios sustabdytų karinę agresiją, o už ją atsakingi asmenys būtų nubausti", - sakė Prezidentė.
Nuo šiol sankcijos bus taikomos įmonėms ir organizacijoms, kurių veiksmai arba finansinė parama kelia grėsmę Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui. ES šalių vadovai EVT taip pat paragino Europos investicinį banką sustabdyti naujų valstybinių projektų finansavimą Rusijoje bei sutarė derinti pozicijas dėl naujų Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolų išdavimo šiai šaliai.
ES šalių vadovai įpareigojo Europos Komisiją peržiūrėti dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas su Rusija ir esant reikalui jas sustabdyti. Šios priemonės nelies pilietinės visuomenės stiprinimo projektų.
EVT paragino Europos Komisiją pateikti pasiūlymus dėl investicijų Kryme ir Sevastopolyje ribojimo. Tikimasi, jog tarptautinės finansų institucijos taip pat nerems projektų, kurie reikštų Krymo ir Sevastopolio aneksijos pripažinimą.
Europos Sąjunga yra parengusi ir tolimesnių sankcijų paketą. Iškilus būtinybei Europos šalių vadovai susitiks jų aptarti.
EVT metu taip pat buvo aptarta padėtis Artimuosiuose Rytuose. ES valstybių vadovai išreiškė susirūpinimą dėl prievartos Izraelyje ir Gazos ruože bei paragino abi puses nutraukti kovinius veiksmus ir sudaryti sąlygas humanitarinės pagalbos tiekimui.
Pasak Prezidentės, Lietuva, dirbdama Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, atidžiai stebi situaciją Artimuosiuose Rytuose. Šalies vadovė pabrėžė, jog Artimųjų Rytų taikos procesui būtina, jog visos konflikto pusės susėstų prie derybų stalo. Tik tokiu būdu įmanoma atkurti stabilumą regione bei sustabdyti civilių gyventojų žūtį.
JAV sugriežtino sankcijas
Jungtinės Valstijos trečiadienį reikšmingai sugriežtino ekonomines sankcijas Rusijai dėl Ukrainos, nusitaikydamos į gynybos, finansines ir energetines bendroves.
JAV iždo departamentas nurodė, kad priemonės, kurios kol kas yra skaudžiausias Vašingtono smūgis Rusijos ekonomikai, apima sankcijas naftos milžinei „Rosneft“ ir bankui „Gazprombank“, taip pat naftos terminalą Feodosijoje.
Į asmenų, kuriems taikomos naujos sankcijos, sąrašą taip pat buvo įtrauktas Rusijos Dūmos pirmininko pavaduotojas Sergejus Neverovas, aneksuoto Krymo federalinis reikalų ministras Olegas Saveljevas ir prezidento Vladimiro Putino pavaduotojas Igoris Ščegolevas.
Į sąrašą taip pat pateko Aleksandras Borodajus, kuris yra vienas iš separatistinės Donecko respublikos lyderių.
Be to, sankcijos bus taikomos ir pačioms vienašališkai pasiskelbusioms Donecko ir Luhansko liaudies respublikoms.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pavaduotojas Sergejus Riabkovas naująsias sankcijas pavadino „visiškai nepriimtinomis“ ir pridūrė, kad jos tik dar labiau komplikuos Maskvos ir Vašingtono santykius.
Pasak S.Riabkovo, Maskva ketina atsakyti į naująsias JAV priemones, tačiau jos žingsniai nekopijuos amerikiečių veiksmų, bet „bus Vašingtone priimti pakankamai skausmingai“.
