Haitis džiaugiasi taikiai sekmadienį praėjusiais rinkimais, šiai skurdžiai Karibų valstybei siekiant išbristi iš chroniško politinio nestabilumo ir vėl atsistoti ant kojų.

Nors rinkimai vyko tvyrant netikrumo atmosferai, rinkėjai buvo gana aktyvūs, rinkdami naują prezidentą, parlamentą bei vietos valdžią, ir rimtesnių incidentų nebuvo užregistruota.

Iš viso 54 kandidatai siekia pakeisti prezidentą Michelį Martelly (Mišelį Marteli), popdainininką ir politikos naujoką, kuris šiame poste pradėjo dirbti 2011-aisiais – vieni metai po katastrofiško žemės drebėjimo, pareikalavusio daugiau kaip 200 tūkst. gyvybių ir palikusio gyventi gatvėje daugiau kaip 1,5 mln. žmonių.

Laikinos rinkimų komisijos pirmininkas Pierre'as-Louis Opont'as (Pjeras-Luji Oponas) džiaugėsi, kad balsavimas praėjo taikiai.

„Norėtumėme padėkoti rinkėjams, kurie išsaugojo ramybę ir, kaip tikimės, sugebėjo išrinkti naujus šalies vadovus keliems artimiausiems metams“, – sakė jis.

Įvyko didelis pasikeitimas, lyginant su rugpjūtį vykusiu balsavimu, kai per pirmąjį parlamento rinkimų ratą smurtas pareikalavo dviejų gyvybių.

Port o Prense žmonėms teko stovėti ilgose eilėse prie balsavimo punktų – tokio reiškinio Haitis nebuvo matęs daugiau nei dešimtmetį.

Ruošdamasi rinkimams valdžia ėmėsi atsargumo priemonių – tvarkai palaikyti papildomai buvo dislokuota maždaug 10 tūkst. pareigūnų ir 5 tūkst. karių iš Jungtinių Tautų taikdarių misijos Haityje (MINUSTAH).

Nepaisant vėlavimų dėl tiekimo problemų, rinkėjai kantriai laukė plieskiant saulei, kad galėtų atiduoti savo balsus.

Kai kurie išreiškė viltį, kad šie rinkimai – vieninteliai iš kelių pastaruoju metu Haityje įvykusių pagal planuotą grafiką – gali įnešti pokyčių.

Tačiau jų rezultatai bus žinomi ne anksčiau nei lapkričio pradžioje.

Michelį Martelly vasario 7 dieną pakeisiantis politikas turės susidurti su didžiuliais iššūkiais ir humanitarine problema.

Iš 10 mln. Haičio gyventojų 6 mln. gyvena nepaprastai skurdžiai – už mažiau nei 2,5 JAV dolerio per dieną.