Praėjus vos kelioms valandoms po sausio 7-ąją įvykdyto kruvino islamistų išpuolio prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją Paryžiuje, internete buvo paskelbta keistų teorijų – jog ši ataka galėjo būti slaptųjų tarnybų operacija arba koks nors prieš musulmonus nukreiptas sąmokslas.

Kaip ir po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų prieš Jungtines Valstijas, gandų malūnas pradėjo suktis iškart po to, kai buvo paskelbti pirmieji naujienų pranešimai.

Tarp dažniausiai minimų įtartinų aplinkybių – automobilio, kuriuo pasinaudojo islamistai broliai Kouachi (Kvaši), galinio vaizdo veidrodėlių spalvos pasikeitimas. Nuotraukoje, padarytoje netoli „Charlie Hebdo“ redakcijos, kur užpuolikai nužudė 12 žmonių, veidrodėlių gaubtai buvo baltos spalvos, o vėliau paskelbtoje paliktos mašinos nuotraukoje jie buvo juodi.

Ekspertai nesureikšmino šio pasikeitimo, sakydami, kad veidrodėlių gaubtai buvo chromuoti, todėl galėjo atrodyti skirtingų spalvų, esant skirtingam apšvietimui.

Sąmokslo teorijoms gausaus peno taip pat suteikė vieno iš brolių Kouachi tapatybės kortelė, palikta automobilyje, taip pat faktas, kad telefono aparato ragelis nebuvo tinkamai padėtas košerinio maisto parduotuvėje, kurioje islamistas Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali) per dviem dienomis vėliau surengtą ataką nužudė keturis žmones.

Kai kuriems įtarimų kėlė netgi sausio 11-ąją surengtų masinių solidarumo eitynių maršrutas – buvo teigiama, kad jis atkartoja Izraelio sienų kontūrus.

Oficialios teorijos – pernelyg blankios

Liono universiteto Politinių studijų instituto profesorius Emmanuelis Taiebas (Emanuelis Tajebas), tyrinėjantis sąmokslo teorijų fenomeną, sakė, kad oficialus įvykių išaiškinimas, pateikiamas policijos, politikų ir analitikų, daugeliui atrodo tiesiog per blankus.

„Jos laikomos prastomis, nuviliančiomis. Taigi, jos atmetamos arba jomis abejojama, palaikant patrauklesnes, nerimą kurstančias analizes“, – aiškino jis.

Pasak apžvalgininkų, jauni žmonės, kuriems internetas yra pagrindinis informacijos šaltinis, yra ypač linkę tikėti viskuo, ką perskaito tinklalapiuose.

49 metų Mohamedas Tria, šiaurės rytinio Liono miesto verslininkas ir futbolo klubo „La Duchere“ prezidentas, sakė, kad kai kur vyraujančios tų atakų interpretacijos atrodo smarkiai besiskiriančios nuo oficialių.

„Savo klube susitikau su maždaug 40 vaikų – 13–15 metų amžiaus. Buvau apstulbintas to, ką išgirdau, – sakė jis. – Jie informacijos gauna ne iš laikraščių, o iš socialinių tinklų – tai jiems vienintelis prieinamas šaltinis, ir jie tiki tuo, ką perskaito, tarsi tai būtų tiesa.“

Kiti sakę, kad suaugusieji dabar turi mažiau galimybių kontroliuoti jaunosios kartos įsitikinimus.

„Prieš 30 metų vaikai 90 proc. žinių gaudavo iš savo tėvų arba mokyklos. Dabar viskas atvirkščiai – mums reikia ugdymo dėl socialinių tinklų“, – praeitą savaitę viena mokytoja sakė per diskusijas prie apskrito stalo Paryžiaus šiauriniame Sarselio priemiestyje.

Guillaume'as Brossard'as (Gijomas Brosaras), kartu su kitais įkūręs tinklalapį hoaxbuster.com, kuriame žmonės gali pasitikrinti informacijos tikrumą, laikosi nuomonės, kad galimybė laisvai skelbti savo mintis internete yra tarsi specialiai sukurta maištingiems paaugliams.

„Paauglystė yra laikas, kai norisi atkreipti dėmesį į save ir maištauti prieš suaugusiuosius, nusistovėjusią tvarką, visuomenę ir kita ... Taigi, alternatyvios teorijos jiems yra nuostabi saviraiškos sritis“, – aiškino jis.

„Dėl socialinių tinklų sprogumo diskusijos, kurios anksčiau galbūt būtų vykusios klasėje, dabar plėtojamos per „Twitter“, „Snapchat“ arba „Instagram“, – pridūrė G.Brossard'as.

Vakariniame Nanto mieste dirbantis informacijos mokslų dėstytojas Olivier Ertzscheidas (Olivjė Ercšeidas) pastebėjo, kad autoritetingi žiniasklaidos kanalai, tokie kaip dienraštis „Le Monde“, gana greitai reagavo, socialiniuose tinkluose pateikdami argumentų, griaunančių įvairias sąmokslo teorijas.

Pasak O.Ertzscheido, kad būtų sukurtas subalansuotas vaizdas, greitai reaguoti yra itin svarbu.