Šią savaitę susitikęs su Sirijos užsienio reikalų ministru Walidu al-Moallemu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad Maskva kviečia visus kovoti su "Islamo valstybės" (IS) kovotojais. Kodėl Rusijai taip parūpo IS?

Kovos su blogiu

Tai, kad Sirijos diplomatijos vadovas buvo priimtas pačiame Kremliuje, buvo netikėta. Ko gero, tai tik įrodo, kad Rusijos suinteresuotumas tuo, kas vyksta Vidurio Rytų regione, auga.

Tiesa, tai, ką pasakė V.Putinas Sirijos užsienio reikalų ministrui, mažai kuo skyrėsi nuo to, ką Rusijos vadovas ir aukšti diplomatai kalbėjo anksčiau. Maskva toliau lieka ištikima Sirijos režimo sąjungininkė ir nepalaiko jokių aiškinimų, esą Basharui al Assadui laikas trauktis iš Sirijos prezidento posto. Nors pilietinis karas Sirijoje jau pražudė daugiau kaip 220 tūkst. žmonių, Rusija dar sykį pakartojo, kad yra įmanomas tik taikus sprendimas.

Gerokai įdomiau tai, ką Kremliaus šeimininkas pridūrė Sirijos diplomatijos vadovui. Jis paragino visas Artimųjų Rytų valstybes prisidėti prie kovos su IS džihadistais, kuriuos pavadino didžiausiu blogiu.

Ir vėl Kaukazas

Atsakymas į klausimą – kodėl Rusijai staiga parūpo IS – paprastas. Vėl linksniuojamas Kaukazas, kuris, ko gero, jau gali būti tituluojamas rakštimi vienoje V.Putino vietoje.
Būtent šiame regione, kaip paskelbė IS džihadistai, organizacija norėtų plėsti veiklą.

Rusijos federalinės saugumo tarybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas IS taip pat įvardijo "didžiausia grėsme pasaulio saugumui ir stabilumui".

Regis, rusų įsitikinimu, ši grėsmė artėja prie Rusijos sienų. IS paskelbė, kad Kaukazo musulmoniškuose kraštuose ketina įsteigti provinciją, tad iš to galima spręsti, jog čia veikiančios radikalios jėgos pereina jos žinion.

Tiesa, kol kas būtų sunku teigti, kad IS – jau Rusijoje. Tačiau yra tokia patarlė: "Slides žiemai tepk vasarą." Regis, kad FST tai ir daro.

Kaukazas, tiksliau, Šiaurės Kaukazas, kuris priklauso Rusijos Federacijai, – akivaizdu, kad yra pats problematiškiausias iš visų Rusijos valdomų regionų. Pirma, Čečėnijoje Rusijai teko du kartus kariauti. Ir nors atrodė, kad po antrojo Čečėnijos karo Rusijos vadovybei pagaliau pavyko užgniaužti vietos pasipriešinimą, radikalieji ekstremistai ėmėsi naujos taktikos – terorizmo.

Įvairiose Rusijos vietose per pastarąjį dešimtmetį buvo surengti per tuziną įvairių teroro aktų – pradedant teatro Maskvoje, mokyklos Beslane užgrobimais, baigiant sprogdinimais viešajame transporte.

Pastarasis kruvinas teroro išpuolis Rusijoje surengtas prieš pat Sočio olimpines žaidynes. Tą kartą Volgogrado mieste, esančiame visai netoli Sočio, mirtininkai susisprogdino miesto geležinkelio stotyje ir troleibuse.

Pasak ekspertų, galima skirti dvi reikšmingas grupes veikėjų, kurie palaiko (ar palaikė) pasipriešinimo judėjimą Rusijai Šiaurės Kaukaze.

Pirmoji – tai nacionalistų, tokie kaip Džocharas Dudajevas, grupė, kurie iš pradžių dominavo. Jų pagrindinis tikslas buvo Čečėnijos, kaip nacijos, tautos suverenitetas. Šiuo atveju religija neatliko reikšmingo vaidmens – tarp tų žmonių buvo ir sekuliarių, ir religingų veikėjų.

Antroji stovykla – religinė. Šie asmenys, tokie kaip Šamilis Basajevas, Šiaurės Kaukazą laikė vientisu regionu, kuriame, islamo pagrindu, turėtų būti įkurtas Emyratas. Tiesa, ilgainiui ši grupė sunyko arba išsibarstė – ir ne tik po Kaukazą, bet ir pasaulį. Tikėtina, kad dalis kovotojų tapo pasaulinio džihadizmo dalimi. Dėl to gali egzistuoti ir ryšiai su IS.

Kita vertus, Rusijos Federacijos teritorijoje tokių radikalių vienetų taip pat yra. Nepaisant Rusijos saugumo aparato ir Čečėnijos Respublikos režimo metamų pastangų, jų veikla nėra iki galo pažabota.

Pastaruoju metu smarkiai padaugėjo išpuolių prieš Rusijos saugumiečius Kaukaze.

Islamistų žinutė

FST vadovo komentaras pasirodė netrukus po to, kai virtualioje erdvėje išplito anoniminė žinutė, kurioje tvirtinama, esą net keturiuose Šiaurės Kaukazo regionuose vietos radikalai paskelbė esantys lojalūs Sirijoje ir Irake veikiančiai IS.

Tiesa, neaišku, ar ši žinutė – koks nors oficialus pripažinimas ir kokią įtaką regiono ekstremistams ji gali turėti.

Bent iki šiol Kaukazo kovotojai buvo lojalūs su "Al-Qaeda" siejamai grupuotei pavadinimu "Kaukazo Emyratas". Tačiau, pasak tarptautinio terorizmo ekspertų, IS pamažu perima iš "Al-Qaedos" reikšmingiausios pasaulio teroristinės organizacijos titulą. Štai prieš kurį laiką savo ištikimybę IS paskelbė ir Afrikos grupuotė "Boko Haram", siaučianti Nigerijoje.

Tiesa, "Kaukazo Emyratas" nepaskelbė jokio atsako į išplatintą žinutę.

Tuo metu analitikai teigė, kad bent kol kas daugelis islamistų, kurie viešai pripažino esantys lojalūs IS, tėra menkai žinomos radikalios figūros Šiaurės Kaukaze.

"Nemanau, kad jie planuotų tiesiog sujungti ar pajungti tam tikrą teritoriją Šiaurės Kaukaze, o tada paskirti jai vadovauti savo džihadistus, – spėliojo stebėtojas ir žurnalistas Grigorijus Šedovas. – Manau, kad IS planas – pasinaudoti Kaukazo regionu, planuojant išpuolius Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai parodytų IS galią, kad ji – tarptautinė žaidėja, tad gali rengti atakas gerokai toliau, nei šiuo metu jos kontroliuojama teritorija."

Kad ir kaip būtų, grėsmė Rusijai – reali. Analitikai spėja, kad būtent tai, o ne Ukrainos klausimas, lėmė V.Putino skambutį į Baltuosius rūmus.

Kremlius, tiesa, pernelyg nekomentavo šio dviejų šalių lyderių pokalbio, tačiau, galima spėti, kad Rusija norėtų aktyviau dalyvauti arba bent jau būti informuota apie šiuo metu amerikiečių ir sąjungininkų vykdomą kovą su IS Irake, taip pat Sirijoje.

Tai patvirtino Baltieji rūmai. Pasak jų, IS buvo svarbiausias Baracko Obamos ir V.Putino aptartas klausimas. Anksčiau abiejų šalių vadovai daugiau dėmesio skyrė Ukrainos problemai.

"Žinoma, tai yra abipusis interesas. Rusijai svarbu šiuo klausimu bendradarbiauti su Vakarų valstybėmis, nors dėl daugelio klausimų mūsų pozicijos ir skiriasi, – komentavo buvęs Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas. – Šiuolaikinės saugumo problemos yra tarptautinės. Ir negalime kovoti vieni."

R.Kadyrovo strategija

Kremlius Šiaurės Kaukaze turi savo atramą – tai ūmiu būdu garsėjantis Ramzanas Kadyrovas, Čečėnijos Respublikos Rusijos Federacijoje vadukas.

Jis netrukus po to, kai buvo paviešinta skandalingoji IS žinutė, paskelbė, kad joks Šiaurės Kaukazas niekada jokios ištikimybės IS nepareiškė. Tai jis pavadino blefu, o IS – virusu, kurį reikia naikinti.

"Mes sunaikinsime banditus ir velnius be pasigailėjimo", – dėstė sau įprastu stiliumi R.Kadyrovas, kurio tėvą Akhmadą Kadyrovą, buvusį Čečėnijos prezidentą, 2004 m. per sėkmingą pasikėsinimą nukovė vietos ekstremistai.

Nors R.Kadyrovas vertinamas prieštaringai, jis vis dėlto sugebėjo išginti įvairius radikalius ekstremistus iš Čečėnijos teritorijos. Žinoma, jis nevengė taikyti itin brutalių metodų. Tiesa, drauge pasitelkė ir meduolio taktiką – t.y. skyrė milijonus rublių, gautų iš Kremliaus, Čečėnijai atstatyti, ir jų pagalba įgijo įtaką.

Kita vertus, pasak analitikų, ši R.Kadyrovo taktika gali neveikti kovoje su IS.

"Problemiška, kad nemažai jaunų žmonių Čečėnijoje yra nusivylę situacija ir jie norėtų gerokai radikalesnio atsako", – įspėjo G.Šedovas.

IS pavyzdys rodo, kad šiai organizacijai pavyksta nesunkiai pritraukti į savo gretas nemažai jaunuolių – net iš Vakarų pasaulio.

Pasak oficialių šaltinių, iš Rusijos kovoti į Iraką ir Siriją, kur veikia IS, išvyko apie tūkstantis suradikalėjusių jaunuolių. Tačiau kai kurių ekspertų teigimu, oficialūs skaičiai gali būti tik lašas jūroje.

Neseniai Rusijos spaudoje paskelbta, kad saugumas įdėmiai stebi trylika Rusijos piliečių, kurie neseniai grįžo iš Sirijos. Tarp jų – viena moteris, kuri, kaip spėjama, taip pat kovojo IS gretose. FST šią savaitę paskelbė, kad Ingušijos Respublikoje buvo verbuojami asmenys. Taip elgėsi IS. Per susirėmimą tarp jų ir saugumo pareigūnų žuvo du žmonės.

Šiaurės Kaukazas: svarbiausi faktai

• Šiaurės Kaukazu vadinamas regionas, priklausantis Rusijos Federacijai. Jis tęsiasi nuo Juodosios iki Kaspijos jūros.

• Šiaurės Kaukazą sudaro Rusijos Federacijai priklausančios respublikos: Adygėja, Dagestanas, Karačiajų Čerkesija, Kabarda-Balkarija, Šiaurės Osetija, Ingušija ir Čečėnija. Taip pat Šiaurės Kaukazui priklauso Krasnodaro kraštas, Stavropolio kraštas ir Rostovo sritis.

• Šiaurės Kaukazas – labiausiai daugianacionalinis Rusijos regionas, kuris ribojasi su nuo Gruzijos atsiskyrusiomis Abchazija, Pietų Osetija, taip pat Gruzija ir Azerbaidžanu.

• Vienoje iš Šiaurės Kaukazo respublikų, Čečėnijoje, praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje vyko du karai tarp vietos sukilėlių ir Rusijos karinių pajėgų. Pirmasis Čečėnijos karas prasidėjo 1994 m. gruodžio 11 d. Nors Rusija turėjo daug didesnę sausumos kariuomenę, daugiau oro pajėgų ir karinės technikos, ji nesugebėjo įvesti efektyvaus Čečėnijos kalnuotų rajonų valdymo. Per šį karą žuvo 7,5 tūkst. Rusijos kareivių ir karininkų, 10 tūkst. čečėnų kovotojų ir mažiausia 35 tūkst. civilių. 1999 m. spalio 4 d. Rusijos kariuomenė vėl įžengė į Ičkerijos čečėnų respublikos teritoriją ir pradėjo Antrąjį Čečėnijos karą. Šį kartą Rusijos pajėgoms pavyko palaužti čečėnų pasipriešinimą. Šiuo metu Čečėnija yra palyginti stabili federalinė respublika, esanti Rusijos Federacijos sudėtyje.

• Čečėnų separatistai, pralaimėję karą, ėmė naudoti teroristinio karo taktiką. Nuo 1999 m. Rusijos teritorijoje čečėnų kovotojai surengė ne vieną teroro aktą, tarp jų – kelis Maskvoje, Beslane, taip pat Volgograde ir kituose Rusijos miestuose.