Šiai ekstremistinei grupuotei tai buvo geriausia, ko ji galėjo tikėtis, rašo „Associated Press“ žurnalistės Aya Batrawy, Paisley Dodds ir Lori Hinnant.

Tarp samdinių, užverbuotų aktyviausiu „Islamo valstybės“ plėtros laikotarpiu 2013 ir 2014 m., buvo grupė prancūzų, kuriuos grupuotės verbuotojas nusamdė po bendrų pramogų vietiniuose baruose, neseniai į islamą atsivertęs europietis, kuris nedrąsiai prisipažino esąs gėjus, ir du britai, kurie, norėdami geriau pasirengti džihadui, internetinėje parduotuvėje „Amazon“ užsisakė knygas „Koranas pradedantiesiems“ ir „Islamas pradedantiesiems“. Remiantis liudijimais teisme ir agentūros „Associated Press“ korespondentų pokalbiais, nauji samdiniai buvo išskirstomi grupėmis į konspiracinius butus, kur „Islamo valstybės“ imamai imdavosi juos indoktrinuoti.

Baimę pajuto po svarbaus klausimo

„Aš supratau, kad atsidūriau netinkamoje vietoje, kai anketoje pamačiau klausimą apie tai, su kuo jiems derėtų susisiekti, kai žūsiu“, – sakė 32 metų „Islamo valstybės“ samdinys iš Europos, kuris su korespondentu kalbėjo anonimiškai, nes bijojo keršto. Jis teigė manęs, kad prisijungė ne prie „Islamo valstybės“ grupuotės, o prie tų, kurie kovoja su Sirijos prezidento Basharo al-Assado režimu ir padeda paprastiems sirams.

Šis europietis Sirijoje atsidūrė 2014 m. Jis teigė, kad grupuotės naujokams buvo rodomi „Islamo valstybės“ propagandiniai vaizdo klipai apie islamą, o juos lankantys imamai nuolat šlovino didvyrišką mirtį už islamo tiesas. Atsidūrę toli nuo namų, stokojantys religinio išsilavinimo, be ryšio su artimaisiais ir be savo elektroninių prietaisų – dauguma tiesiog negalėjo kritiškai vertinti viso to, kas jiems buvo sakoma ir rodoma, rašo žurnalistai.

Kaip galima spręsti iš tūkstančių paviešintų „Islamo valstybės“ dokumentų, nuo pat grupuotės atsiradimo dauguma jos naujų samdinių apie islamą žinojo mažai. Kiek daugiau nei 3000 iš šių dokumentų buvo susiję su samdinių žiniomis apie šariatą – islamo teisės sistemą, pagrįstą Korano tekstu ir pranašo Mahometo mokymais.

Remiantis dokumentais, kuriuos gavo Sirijos opozicijos interneto svetainė „Zaman al-Wasl“ ir kuriais ji pasidalino su „Associated Press“, 70 procentų naujų samdinių turėjo tik elementarių žinių apie šariatą. Apie 24 procentų naujų kovotojų žinios buvo vidutinės, ir tik 5 procentai apie islamą žinojo daug. Korano tekstą atmintinai mokėjo viso labo penki nauji grupuotės samdiniai.

Gauti rezultatai leidžia atsakyti į didžiausią nerimą keliančius klausimus apie „Islamo valstybės“ verbavimo veiklą Jungtinėse Valstijose ir Europoje. Ar šariatą išmanantys nusivylę žmonės yra labiau linkę radikalėti? O galbūt tie, kas apie islamą žino mažai, lengviau pasiduoda radikalioms smurtą propaguojančioms grupuotės idėjoms?

Dokumentai patvirtina pastarąją versiją. Ši ekstremistinė grupuotė, naudodamasi naujų narių neišmanymu, sugeba jiems primesti tokią islamo versiją, kuri leidžia lengvai pateisinti teritorinę ekspansiją ir beatodairiškas žudynes.

Pastaruoju metu liūdnai pagarsėjusių „Islamo valstybės“ adeptų sąsajos su religija taip pat abejotinos. Pasak artimųjų ir kaimynų, Mohamedas Lahouaiyejas Bouhlelis, kuris Bastilijos dieną Nicoje sunkvežimiu įsirėžęs į minią mirtinai sužalojo 85 žmones, buvo nereligingas, nestabilios psichikos, linkęs lėbauti, domėjosi salsos šokiais ir turėjo meilužį.

Kitaip nei Orlande išpuolį surengęs Omaras Mateenas, M. L. Bouhlelis viešai nedeklaravo ištikimybės „Islamo valstybei“ ir neturėjo jokių tiesioginių ryšių su karo zonoje veikiančiais ekstremistais. Juos abu kaip savo kovotojus grupuotė suskubo įvardyti jau po teroristinių išpuolių.

„Associated Press“ išnagrinėjo „Islamo valstybės“ anketas, kurias užpildė 4030 užsienio samdinių, patekusių į Siriją 2013 ir 2014 m. – sparčios grupuotė plėtros Irake ir Sirijoje laikotarpiu. Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) skaičiavimais, tuo metu ekstremistinėje grupuotėje Irake ir Sirijoje buvo nuo 20 000 iki 31 500 kovotojų.

Iš baro į kovos lauką

Tarp dokumentų buvo devynių iš dešimties jaunų vyrų, kuriuos Strasbūro regione užverbavo Mouradas Faresas, anketos. Vienas iš jų, Karimas Mohamedas Aggadas, papasakojo tardytojams, kaip su M. Faresu pramogavo vietiniuose baruose ir kaip išradingai „Islamo valstybės“ verbuotojai įkalbinėjo jį prisijungti prie grupuotės.

K. Mohamedas Aggadas su jaunesniu broliu ir draugais į Siriją išvyko 2013 m. pabaigoje. Du iš jų žuvo Sirijoje, septyni po kelių mėnesių grįžo į Prancūzija ir buvo suimti. O K. Mohamedo Aggado 23 metų brolis Fouedas grįžo į Paryžių ir buvo vienas iš trijų teroristų, įsiveržusių į „Bataclan“ koncertų salę per lapkričio 13 d. išpuolius Paryžiuje, kai žuvo 130 žmonių.

„Mano religiniai įsitikinimai neturėjo jokios įtakos mano sprendimui vykti į Siriją, – sakė K. Mohamedas Aggadas teisme prieš tai, kai buvo nuteistas devyneriems metams kalėti. – Islamas tiesiog buvo panaudotas įvilioti mane į spąstus.“

Sprendžiant iš „Islamo valstybės“ dokumentų, Karimas ir jo brolis Fouedas buvo tarp aštuonių Strasbūro dešimtuko narių, kurių šariato žinios buvo skurdžios.

Buvęs CŽA pareigūnas Patrickas Skinneris, gerai išmanantis Vidurio Rytų ekstremistinių organizacijų veiklą, teigė, kad kai kurie žmonės prisiekia ištikimybę „Islamo valstybei“ iš religinių įsitikinimų, tačiau dauguma, įskaitant atvykstančius iš Vakarų, tiesiog siekia bendrystės, garbės ir aštrių įspūdžių.

„Religija jiems yra antraeilis dalykas“, – sako P. Skinneris, kuris dabar yra saugumo klausimais užsiimančios įmonės „Soufan Group“ specialiųjų projektų direktorius.