Ukrainoje civilinės aviacijos lėktuvams uždrausta skraidyti virš Donbaso, kur vyksta vyriausybės pajėgų operacija

Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba praplėtė skrydžių apribojimo teritoriją, kuri nuo šiol apima visą karinių pajėgų vykdomos operacijos rytinėje šalies dalyje plotą, antradienį pranešė Valstybinės aviacijos vadovas Denisas Antoniukas.

Anksčiau civilinės aviacijos lėktuvams buvo draudžiama skraidyti pasienio teritorijoje – 100 kilometrų pasienio ruože, žemesniame nei 7,9 tūkst. metrų aukštyje.

D.Antoniukas patikslino, kad minimalaus 7,9 tūkst. metrų aukščio apribojimas liko nepakitęs.

Taip pat pranešta, kad Ukrainos civilinės aviacijos tarnyba atšaukė leidimus eksploatuoti tris oro uostus: nuo liepos 3 dienos – Donecko, nuo liepos 11 dienos – Luhansko ir nuo liepos 19 – Mariupolio. Tokį sprendimą tarnyba sakė priėmusi dėl to, kad negali užtikrinti keleivių saugumo ir visų reikiamų procedūrų kontrolės.

Ukraina žada išrauti korupciją ir prašo pagalbos

Ukraina antradienį pažadėjo išrauti korupciją, taip pat paprašė donorų pagalbos, kuri kompensuotų „labai didelę kainą“ dėl Kijevo persiorientavimo į Vakarus ir atitolimo nuo Rusijos.

„Mes, nauja vyriausybė, turime spręsti korupcijos problemą, kurią būtina pašalinti. Mums reikia reformos“, – vicepremjeras Volodymyras Hroismanas sakė Europos Sąjungos (ES) inicijuotame susitikime, kuriame buvo tariamasi dėl tarptautinės pagalbos Kijevui koordinavimo.

Ragindamas suteikti pagalbą Kijevo pastangoms diversifikuoti energetikos šaltinius, kovoti su korupcija ir vystyti žemės ūkio sektorių, V.Hroismanas sakė, kad „Ukrainos žmonės ryžtingai pasirinko europinį kelią, tačiau kaina, kurią mokame, yra labai didelė“.

„Donorų pagalba nebus iššvaistyta veltui“, – sakė vicepremjeras, kalbėdamas apie konferenciją, kuri turėtų būti surengta rudenį.

Susitikimui pirmininkavęs ES plėtros komisaras Štefanas Fuele (Štefanas Fiulė) sakė, kad Kijevas turi laikytis planų vykdyti konstitucijos ir teismų reformą, taip pat reformuoti ekonomikos ir energetikos sektorius, kad galėtų gauti naują paramą.

Kijevui jau yra pažadėtas 11,1 eurų (38,3 mlrd. litų) pagalbos paketas, ir „bet kokia nauja Europos Sąjungos finansinė parama bus susieta ir priklausys nuo vykdomų reformų“, pažymėjo Š.Fuele.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) taip pat yra pažadėjęs Ukrainai 17 mlrd. JAV dolerių (43,2 mlrd. litų) pagalbos paketą.

Ukraina nesiderės su sukilėliais, kol jie nenusiginkluos

Ukrainos gynybos ministras antradienį pareiškė, kad Kijevas nesiderės su prorusiškais sukilėliais dėl galimų paliaubų sąlygų – nebent jie visiškai nusiginkluotų.

„Dabar bet kokios derybos bus įmanomos tik po to, kai sukilėliai visiškai sudės ginklus“, – sakoma ministro Valerijaus Heletejaus pranešime.

Ukrainos pajėgos nuo savaitgalio pasiekė virtinę karinių laimėjimų, privertusių daugumą sukilėlių atsitraukti į rytinio pramonės regiono, kuriame gyvena daug rusakalbių, pagrindinius centrus – Donecko ir Luhansko miestus.

Prezidentas Petro Porošenka įsakė savo pajėgoms blokuoti sukilėlius tuose miestuose ir atkirsti juos nuo bet kokių ginklų tiekimo srautų.

Tačiau kol kas neaišku, kaip provakarietiškas lyderis ketina priversti separatistus atsisakyti jau tris mėnesius vykstančios kovos dėl prisijungimo prie Rusijos.

Vokietija ir Prancūzija vadovavo Europos spaudimui abiem pusėms susėsti prie derybų stalo, kur gali būti sulygtos naujų paliaubų sąlygos.

P.Porošenko liepos 1 dieną užbaigė dešimt dienų galiojusį vienašališką ugnies nutraukimą dėl nesiliaujančių sukilėlių atakų, per kurias žuvo daugiau nei 20 Ukrainos karių.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) pirmadienį sakė, jog „net jeigu padėtis rytų Ukrainoje pakryptų Ukrainos saugumo pajėgų naudai, šiame konflikte nebus jokio grynai karinio sprendinio“.

Tačiau sekmadienį Kijeve vykusios netiesioginės derybos dėl paliaubų, kurioms tarpininkavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), nedavė jokių apčiuopiamų rezultatų.

Ukrainos prezidentas Porošenka paskyrė naują karinės operacijos prieš sukilėlius vadą

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskyrė naują vadą karinei operacija prieš prorusiškus separatistus rytiniame regione, tęsdamas armijos ir saugumo pajėgų pertvarkymą, siekiant veiksmingiau malšinti šalį krečiantį sukilimą.

Savo įsaku prezidentas paskyrė Vasylį Grycaką vadovauti „antiteroristiniam centrui“, tuo pačiu padarydamas jį sukilėlių triuškinimo kampanijos operatyviniu vadu.

Prorusiški separatistai kovėsi su vyriausybės pajėgomis nuo balandžio, kai jie įkūrė „liaudies respublikas“ rytų Ukrainoje.

Šis sprendimas, apie kurį buvo paskelbta prezidentūros tinklalapyje, yra naujausias P.Porošenkos mėginimas padidinti savo kontrolę saugumo operacijose ir atkurti visuomenės pasitikėjimą jo galimybėmis laimėti kovą su separatistais.

Praeitą savaitę prezidentui paskyrus naują gynybos ministrą ir naują ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadą, vyriausybės pajėgos iškovojo iki šiol didžiausią pergalę prieš separatistus, atsiimdamos Slovjansko miestą – buvusią sukilėlių tvirtovę.

V.Grycakas, 20 metų dirbęs valstybės saugumo aparate, pakeis Vasylį Krutovą, kuris vadovavo „antiteroristiniam centrui“ nuo balandžio vidurio.

V.Krutovas ir kiti aukšti saugumo pareigūnai, nors ir iškovoję kai kurių karinių pergalių, buvo kritikuojami visuomenės dėl tragiško incidento, kai sukilėliams birželį numušus transporto lėktuvą Il-76 žuvo 49 kariai ir įgulos nariai.

JAV ir Prancūzijos lyderiai ragina V. Putiną spausti Ukrainos sukilėlius imtis derybų

Prancūzija ir Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną spausti promaskvietiškus sukilėlius rytų Ukrainoje sutikti pradėti dialogą dėl paliaubų su Kijevu.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) ir JAV lyderis Barackas Obama (Barakas Obama) kalbėjosi telefonu 45 minutes ir „ragino prezidentą Putiną spausti separatistus, kad jie sutiktų pradėti dialogą su Ukrainos valdžia, taip pat sustiprinti Rusijos ir Ukrainos sienos kontrolę“, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

B.Obama ir F.Hollande'as taip pat paragino „kuo greičiau surengti susitikimą su separatistiniais elementais, siekiant susitarti dėl dvišalio ugnies nutraukimo“, pridūrė prezidentūra.

„Tvarus Ukrainos krizės sprendimas gali būti tik politinis“, – perspėjo lyderiai.

Baltieji rūmai, komentuodami tą pokalbį, taip pat nurodė, kad B.Obama ir F.Hollande'as sutarė, jog nesant tokio susitarimo Ukrainos vyriausybei, atnaujinusiai puolimą prieš sukilėlius, „tenka atsakomybė palaikyti viešąją tvarką šalyje ir apsaugoti gyventojus“.