JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį karštai gynė vienu iš svarbiausių jo užsienio politikos pasiekimų turinčią tapti sutartį dėl Irano branduolinės programos, sakydamas neapsisprendusiems įstatymų leidėjams, kad diplomatijos atsisakymas veikiausiai nuvestų į karą ir nusmukdytų Jungtinių Valstijų patikimumą.

Gindamas „pačius svarbiausius užsienio politikos debatus“ nuo Irako karo, B.Obama sakė, kad Kongresas neturėtų svyruoti spaudžiamas kritikų, kurie, kaip jau esą įrodė istorija, buvo neteisūs.

„Kongresui atmetus šią sutartį JAV administracijai, kuri yra absoliučiai pasiryžusi neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo, būtų palikta vienintelė išeitis: dar vienas karas Artimuosiuose Rytuose“, – perspėjo jis.

„Daugelis tų pačių žmonių, kurie pasisakė už karą Irake, dabar ragina atmesti Irano branduolinę sutartį“, – pridūrė prezidentas, ragindamas įstatymų leidėjus verčiau pasirinkti jau gerokai apleistą Amerikos stiprios diplomatijos tradiciją.

B.Obamai iškilti į valdžią padėjo pykčio banga dėl ankstesnio JAV prezidento George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) sprendimo pradėti invaziją į Iraką.

Priminimas apie Irako karą gali būti jautriai priimtas Kongrese, ypač tarp Senato demokratų, kurių 2002 metais atiduoti balsai už tą invaziją padėjo pradėti aštuonerius metus trukusį konfliktą, aptemdžiusį jų reputaciją.

Vis dėlto B.Obama pažymėjo, kad šįkart balsavimas bus svarbesnis negu bet kurio politiko karjera.

„Jeigu Kongresas pražudys šį susitarimą, prarasime ne vien Irano branduolinės programos suvaržymus arba sankcijas, kurias kruopščiai kūrėme, – perspėjo jis. – Prarasime kai ką dar brangesnio: pasitikėjimą Amerika kaip diplomatijos lydere. Pasitikėjimas Amerika yra tarptautinės sistemos inkaras.“

Pateikdamas dabar nepopuliarų Irako karą kaip perspėjantį pavyzdį, B.Obama taip pat priminė JAV prezidento Johno F. Kennedy (Džono F.Kenedžio) diplomatines pastangas susitarti su branduolinį ginklą turinčia Sovietų Sąjunga.

Šiuos komentarus B.Obama išsakė Vašingtone įsikūrusiame Amerikos universitete – toje pačioje institucijoje, kurioje J.F.Kennedy 1963 metais, sakydamas kalbą mokslo metų pradžios proga, tvirtai pasisakė už taiką, nors šalyje buvo raginama smarkiai sustiprinti karinės pajėgas, kad būtų sukurta atsvara Sovietų Sąjungai.

Kalbėdamas praėjus metams nuo Kubos raketų krizės ir likus keliems mėnesiams iki jo nužudymo, J.Kennedy perspėjo, kad perdėtas JAV galios demonstravimas gali suteikti „kapo ramybę arba vergo saugumą“.

Kaip atsvarą JAV lyderis pasiūlė diplomatinėmis pastangomis suvaldyti „vieną iš didžiausių grėsmių, iškilusių žmonijai 1963 metais – tolesnį branduolinių ginklų platinimą“.

„Jaunas prezidentas pasiūlė kitokią viziją, – aiškino B.Obama. – Jo nuomone, stiprybė apima stiprias ginkluotąsias pajėgas ir ryžtą ginti mūsų vertybes visame pasaulyje.“

B.Obama taip pat pasistengė pabrėžti nesanti silpnas ir nelinkęs nuolaidžiauti.

„Pasiunčiau į karo veiksmus dešimtis tūkstančių jaunų amerikiečių. Kai kada sėdėdavau prie jų lovų, kai jie grįždavo namo. Esu įsakęs imtis karo veiksmų septyniose šalyse“, – sakė jis.

Prezidentas pridūrė, kad „kai kada (panaudoti) jėgą yra būtina“, ir kad toks laikas gali ateiti, jeigu Iranas nesilaikys susitarimo – tačiau ne dabar.

Tikimasi, kad Kongresas balsuos dėl šio klausimo artimiausiomis savaitėmis.

Tuo tarpu kritikai piktai atmetė B.Obamos retoriką, sakydami, kad jis naudoja klaidingą dichotomija tarp karo ir taikos.

B.Obama taip pat pripažino, kad lėšos, kurias Iranas gaus, kai bus sušvelnintos jam taikomos sankcijos, gali būti Teherano panaudotos „teroristinėms organizacijoms“ finansuoti, tačiau tvirtino, kad tai yra geriau nei leisti šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.

„Tiesa ta, kad Iranas visada gali rasti būdų finansuoti šias pastangas“, - sakė B.Obama kalboje, kurioje jis Iraną pavadino „pavojingu ir represyviu“.

Tačiau „kad ir kokią naudą Iranas galėtų gauti iš sankcijų sušvelninimo, ji nublanksta lyginant su ta grėsme, kurią jis galėtų kelti su su branduoliniu ginklu“, pridūrė JAV lyderis.

JAV lyderis taip pat išskyrė Amerikos sąjungininką Izraelį kaip vienintelę šalį, kuri atvirai nepritaria pasaulio galybių ir Irano pasiektam istoriniam susitarimui, tačiau patikino, kad jis bus naudingas ir žydų valstybei.

„Šis susitarimas yra ne tik geriausias pasirinkimas tarp alternatyvų, tai stipriausias bet kada derybomis pasiektas neplatinimo susitarimas“, - tikino B.Obama.

„Ir kadangi tai yra toks stiprus susitarimas, visos šalys pasaulyje, kurios viešai jį komentavo, - išskyrus Izraelio vyriausybę - išreiškė jam pritarimą“, - pridūrė jis.

B.Obama pažymėjo, kad „niekas negali kaltinti Izraelio, kad jis su giliu skepticizmu vertina bet kokį susitarimą su tokia vyriausybe kaip Irano."

Tačiau, kaip pridūrė jis, „branduoline bomba ginkluotas Iranas yra kur kas pavojingesnis Izraeliui, Amerikai ir visam pasauliui".