JAV Senatas ketvirtadienį priėmė teisės akto projektą, numatantį tolesnes sankcijas Rusijai dėl rytų Ukrainoje veikiančių prorusiškų separatistų palaikymo, taip pat galimybę skirti papildomą pagalbą Kijevo vyriausybei – įskaitant pagalbą letalinėmis karinėmis priemonėmis.
Vadinamasis 2014-ųjų Ukrainos laisvės palaikymo aktas, pateiktas senatoriaus Bobo Corkerio (Bobo Korkerio), per balsavimą balsu buvo priimtas vienbalsiai.
„Senatas vienbalsiai priėmė Corkerio teisės aktą, (kuriuo siekiama) palaikyti Ukrainą, išplėsti sankcijas Rusija“, – B.Corkeris ketvirtadienį parašė socialiniame tinkle „Twitter“.
„Be to, kad leidžia teikti letalinę karinę pagalbą ir nekarinį palaikymą (Kijevui) bei išplėsti sankcijas rusijai, Ukrainos laisvės palaikymo aktas taip pat užtikrintų Ukrainai pagalbą energetikos, gynybos sektoriams ir pilietinei visuomenei; išplėstų transliavimo programas, siekiant atremti Rusijos propagandą buvusiose Sovietų Sąjungos šalyse“, – sakoma Senato užsienio ryšių komiteto tinklalapyje paskelbtame pranešime spaudai.
Tame teisės akte siūloma taikyti sankcijas Rusijos valstybinei ginklų eksporto monopolininkei „Rosoboroneksport“ ir kitoms tos šalies gynybos sektoriaus bendrovėms, prisidedančioms prie nestabilumo Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje ir Sirijoje.
Taip pat numatoma imtis veiksmų prieš bendroves kitose šalyse, daug investuojančias į Rusijos nekonvencinius naftos gavybos projektus, taip pat prieš Rusijos dujų eksporto monopolininkę „Gazprom“, jeigu būtų nustatyta, kad ta valstybinė įmonė smarkiai riboja dujų tiekimą NATO šalims arba Aljanso partnerėms, tokioms kaip Ukraina, Gruzija bei Moldova.
Viena iš to teisės akto nuostatų numato, kad JAV prezidentas turi imtis sankcijų prieš Rusijos vyriausybės arba tos šalies piliečių kontroliuojamus subjektus, kurie tiekia karinės paskirties prekes Sirijai, Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai arba kitoms „ypatingo dėmesio“ šalims be tų valstybių vyriausybių sutikimo.
Be Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos, prie „ypatingo dėmesio“ šalių dokumente dar yra priskiriamos Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Centrinės Azijos valstybės.
B. Obama vertina atsargiai
JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ketvirtadienį pareiškė abejojantis dėl Vašingtono galimybių skelbti tolesnes sankcijas Rusijai dėl jos vaidmens Ukrainos konflikte, nes tai gali lemti Europos ir Amerikos pozicijų išsiskyrimą.
JAV Kongreso įstatymų leidėjams svarstant naujų sankcijų galimybę, B.Obama sakė Prezidentinei eksporto tarybai, kad jo dabartinė strategija, pagal kurią Jungtinės Valstijos savo sprendimus glaudžiai derina su Europa, galiausiai privers Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną persigalvoti dėl pagalbos teikimo rytų Ukrainoje veikiantiems prorusiškiems separatistams.
„Mintis, kad galime tiesiog vis labiau didinti sankcijas, o Putinas tuomet galiausiai persigalvos, yra skaičiavimo klaida“, – sakė B.Obama.
Pasak jo, V.Putiną priimti strateginį sprendimą priverstų tik suvokimas, jog Europa ir Jungtinės Valstijos nusiteikusios veikti išvien ilgą laiką.
„Jeigu jie pamatys, kad šioje koalicijoje nėra jokių įtrūkimų, galėtumėte pamatyti, kad jie sako, jog jų ekonomikai tenkanti kaina persveria jų gaunamą strateginę naudą“, – aiškino B.Obama.
