Jungtinės Tautos (JT) paskelbė, kad 600 mln. dolerių reikės kovojant su didžiausiu per visą istoriją Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 1,9 tūkst. gyvybių, o Gvinėjoje išplito į naują šalies teritorijos dalį.

Viruso plitimo greitis padidėjo ir per praėjusią savaitę mirė beveik 400 žmonių, trečiadienį paskelbė pareigūnai. Pirmą kartą virusas buvo pastebėtas kovo mėnesį, Gvinėjos pietryčių miškuose.

Ebolos viruso sukeliama hemoraginė karštligė išplito Liberijoje, Siera Leonėje, Gvinėjoje, Nigerijoje ir Senegale, ji pareikalavo daugiau gyvybių nei visi ankstesni protrūkiai nuo 1976 metų, kai buvo atrastas Ebolos virusas. Patvirtintų vakcinų ar vaistų nuo šios ligos nėra.

Eksperimentinė vakcina, kurią Kanada pažadėjo Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), naudoti Afrikoje, trečiadienį vis dar buvo ją sukūrusioje laboratorijoje, nes pareigūnai nežino, kaip ją transportuoti.

Rugpjūčio 12 dieną Otava sakė, kad padovanos 800-1 000 dozių šios vakcinos, kuri laikoma Kanados Nacionalinėje mikrobiologijos laboratorijoje Vinipege.

„Dabar dirbame su PSO, kad išspręstume sudėtingus kontrolės, logistikos ir etikos klausimus, kad šią vakciną būtų galima kuo greičiau saugiai ir etiškai nuvežti“, – sakoma Kanados vyriausybės sveikatos apsaugos departamento „Health Canada“ atstovo Seano Uptono (Šono Aptono) pareiškime.

„Pavyzdžiui, saugaus vakcinos pristatymo logistika yra komplikuota“, – sakė S.Uptonas ir nurodė, jog vienas sunkumų yra išlaikyti vakciną pakankamai žemos temperatūros, kad ji neprarastų veiksmingumo.

JT aukšto rango koordinatorius Ebolos viruso protrūkiui dr. Davidas Nabarro (Deividas Nabaras) sakė, kad krovinių, reikalingų Vakarų Afrikos šalims šiai krizei kontroliuoti, pristatymo kaštai sieks 600 mln. dolerių. Tai didesnė suma, nei praėjusią savaitę PSO prognozuoti 490 mln. dolerių.