Įvairios pasaulinės laivybos analitinės kompanijos savo ataskaitose pastebi, kad po 2-3 metus tapusios sąlyginės tylos vėl suaktyvėjo jūrų piratai.

Toks piratų suaktyvėjimas turi keletą paaiškinimų. Tam tikro chaoso įnešė karai ir ekonominės suirutės Artimųjų Rytų regione. Kita priežastis tai, kad po įvairių amnestijų iš kalėjimų Afrikos šalyse paleidžiama nemažai jaunuolių, kurie buvo nuteisti už piratavimą.

Nors būta vilčių, kad jie nebegrįš prie ankstesnio nusikalstamo gyvenimo, tačiau piratavimas kai kuriose Afrikos šalyse yra ypač patrauklus verslas, kuris įtraukia jaunus ir neturtingus afrikiečius.

Jei Adeno įlankoje ir Indijos vandenyne prie Somalio piratavimas yra aprimęs, tai nauji jo židiniai atsiranda Vakarų Afrikos regione ir  Azijos regionuose prie Singapūro ir Malakos įlankų.

Nigerija, kur spalio 19-ąją iš laivo „Solarte“ buvo pagrobti keturi jūrininkai, tarp jų ir du iš Lietuvos, yra viena iš aktyvėjančių piratų veiklos zonų. Šis laivas šiemet jau yra devintasis užgrobtas prie Nigerijos krantų, kai įkaitais paimami jūrininkai.

Įkaitų, o ne laivų, kaip anksčiau, grobimas tampa vienu iš naujausių piratų veiklos metodų.

Piratavimo tyrimo centro (ReCAAP) duomenimis, šiemet yra užfiksuota 25 proc. daugiau pranešimų apie laivų užpuolimus nei pernai. Vien Azijos regione šiemet užfiksuotas 161 incidentas. Iš jų 11 atveju buvo stengiamasi užgrobti laivus. Didžiausia dalis užpuolimų, kai ginkluoti arba netgi be ginklų piratai nedidelėmis grupėmis iki trijų žmonių tamsoje įsėlina į laivus pagrobia kelis įkaitus, kartais turto, ir pasišalina. Tokie užpuolimai dažnai vyksta uostuose, rečiau jūroje.