Klaipėdietei medikei Indrei Būtienei teko savo akimis išvysti sprogimų paralyžiuoto Briuselio siaubą ir paniką. Aplinkosaugos ir sveikatos mokslo ekspertų konferencijoje Lietuvai atstovavusios klaipėdietės viešbutis po sprogimo Malbeko metro stotyje tapo skubios medicinos pagalbos teikimo centru.

Mamos žinutėje – nerimas

Europos respiratologų draugijos organizuota konferencija aplinkos poveikio sveikatai klausimais Briuselyje vyko "Thon" viešbutyje, kuris yra už poros minučių kelio nuo tragedijos vietos metro stotyje.

Sprogimas Malbeko metro stotyje nugriaudėjo vakar ryte.

"Paties sprogimo nebuvo girdėti, nors viešbutis yra visai čia pat, vos už poros minučių pėsčiomis nuo metro stoties. Kad kažkas įvyko, mes supratome tik išgirdę specialiųjų tarnybų ekipažų sirenas. Puolėme žvalgytis pro langus, išvydome gatvėse kareivius", – pasakojo klaipėdietė.

Moteris prisipažino, kad apie tikrąją padėtį Briuselyje ir pirmuosius sprogimus oro uoste jai pranešė mama.

Tuo metu jau vyko užsiėmimai, tad klaipėdietė nustebo išvydusi telefono ekrane mamos klausimą, ar jai viskas gerai ir ar galės sugrįžti į namus.

"Supratau, kad kažkas blogai", – prisipažino I.Būtienė.

Moteris ėmė ieškoti informacijos, kas nutiko ir kaip toliau jai reikėtų elgtis.

Mobilųjį ryšį užblokavo

Į pasaulinę respiratologų draugijos organizuotą konferenciją buvo susirinkę daugybė mokslininkų, epidemiologų, medikų iš įvairių pasaulio šalių.

Tad viešbutyje netrukus įvairiausiomis kalbomis kalbantys konferencijos dalyviai traukė mobiliuosius telefonus ir puolė naršyti interneto tinklalapiuose bei jiems suprantama kalba ieškojo žinių apie įvykius Belgijos sostinėje.

"Išgirdome virš miesto skraidančius sraigtasparnius. Buvo aišku, kad tai yra nepaprastoji padėtis", – nuotaikomis dalijosi klaipėdietė.

Staiga paaiškėjo, kad mobilusis ryšys yra užblokuotas. Tikėtina, kad tokio žingsnio imtasi saugumo sumetimais.

"Negalėjau niekam paskambinti. Laimė, liko interneto ryšys, tad su artimaisiais susisiekiau internetu", – tikino moteris.

Neleido grįžti į kambarius

Viešbučio personalas, pasak lietuvės, elgėsi labai profesionaliai.

Konferencijos dalyvių buvo paprašyta nekeisti savo dislokacijos vietos ir toliau tęsti užsiėmimus.

"Tačiau į viešbučio kambarius trumpam buvo uždrausta pakilti – buvome paprašyti likti konferencijų salėse. Į pirmąjį aukštą taip pat niekas nebuvo įleidžiamas", – pasakojo I.Būtienė.

"Thon" viešbučio vestibiulis virto skubios medicinos pagalbos centru.

Į vestibiulį buvo gabenama medicininė įranga, paramedikai atvežė labai daug neštuvų, tvarsliavos, kitos įrangos, būtinos suteikiant pirmąją pagalbą sužeistiesiems.

Iš karto po atakos sužeistiesiems pagalba buvo teikiama tiesiog čia pat, gatvėje.

Netrukus didmiesčio centro dalis buvo atkirsta, specialiosios tarnybos uždarė automobilių ir pėsčiųjų eismą.

Tačiau viskas buvo taip gerai organizuota, kad viešbučio gyventojai net nespėjo pajusti, kaip pastatas virto skubios pagalbos punktu.

Siūlė pagalbą belgams

"Kadangi konferencijoje dalyvavo labai daug medikų iš įvairių šalių, mes pasiūlėme savo pagalbą. Su mumis vis susisiekdavo viešbučio atstovai, pranešdavo naujienas, vis informuodavo, kad padėtis valdoma, tad mūsų pagalbos buvo atsisakyta, nes nebuvo tokios būtinybės", – tikino lietuvė.

Į tarptautinį renginį buvo suvažiavę apie šimtą įvairių sričių medikų, mokslininkų ir kitų specialistų, kurie diskutavo oro užterštumo klausimais.

Lietuvai atstovavusi Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto Plėtros ir tarptautinių ryšių prodekanė I.Būtienė yra mokslų daktarė. Ji taip pat yra Sveikatos ir aplinkos aljanso Vykdomojo komiteto narė.

Kelionė namo – migloje

Viešbutis, kuriame apsistojo I.Būtienė, yra toje pačioje gatvėje, kaip ir Europos Komisija. Šis pastatas stūkso visai netoli viešbučio.

Po teroro akto visa centrinė miesto dalis apmirė. Buvo uždaryti prekybos centrai, įvairių atstovybių biurai.

Internete pasklido vaizdai su gyventojų filmuotais vaizdeliais, kaip specialiųjų tarnybų pareigūnai ne tik stengiasi suvaldyti panikuojančią minią, bet ir tikrina pastatus ir net jų stogus.

"Miestas yra paralyžiuotas. Gatvėse matyti tik kariškiai ir policija. Nėra aišku, kaip teks parsigauti namo, neaišku, kada bus atnaujinti skrydžiai. Laimė, esame sveiki ir gyvi", – tikino I.Būtienė.

Kiek aprimus siaubui, viešbučio vestibiulyje ėmė būriuotis žmonės, nešini savo lagaminais.

Svečiai neslėpė emocijų, buvo aišku, kad panika kyla dėl atidėtų skrydžių, pasibaigusių viešbučio rezervacijos terminų.

"Vestibiulyje – kiek ramiau, tačiau yra žmonių su lagaminais, besiaiškinančių, kaip jiems grįžti į namus. Viešbutis, kaip ir metro stotis, yra aptvertas, lauke stovi daug mašinų. Gavome informacijos, kad oro uostas bus atidarytas trečiadienį, apie 18 val.", – vakar vylėsi klaipėdietė.

Tačiau lietuvė abejojo, ar jos suplanuotas skrydis tikrai įvyks.

Briuselis tapo uždara zona

Kita klaipėdietė Gina Kubiliūtė dienraščiui pasakojo, kad jos kelionę taip pat ilgam sutrikdė įvykiai Belgijos sostinėje.

"Turėjau būti Briuselyje, bet jo nepasiekiau. Ryte sužinojau apie sprogimus, tad supratau, kad lėktuvų skrydžiai bus atidėti. Bet tuo metu situacija dar nebuvo aiški. Su kolegomis iš Antverpeno pajudėjome Briuselio link. Pakeliui klausėmės radijo, tad supratome, kad į Briuselį vargu ar pateksime, viskas užblokuota", – pasakojo G.Kubiliūtė.

Lietuvė su bičiuliais apsistojo vakarų Belgijos mieste Gente.

Pasiteiravus, ką išgyvena, klaipėdietė teigė supratusi, kad vos per plauką netapo teroro akto liudytoja.

G.Kubiliūtė taip pat pripažino, jog šalyje tvyro panika.

"Mano skrydis buvo suplanuotas keliomis valandomis vėliau nei įvyko sprogimas. Situacija – sudėtinga. Blokuojami keliai, uždaryti oro uostai, metro, visų prašoma likti namuose. Briuselis virto uždara zona. Belgai yra ramūs, bet šiandien matau, kaip jie išgyvena. Panika ir nežinomybė matyti jų veiduose", – pasakojo klaipėdietė.