Sekmadienio rytas Kijeve. Civiliai ir karių uniformas dėvintys žmonės renkasi į Mišias. Tačiau tai nėra viena iš daugelio Ukrainos sostinės cerkvių – tai nelegalus pastatas Nivski Parke, Kijevo priemiestyje. Kariškas uniformas dėvintys žmonės yra iš Krikščionių stačiatikių Šv.Marijos bataliono.
Daugiau nei vardas
"Mes matėme mirtį, žinome, ką tai reiškia", – sako Dimitras Korčinskis, bataliono įkūrėjas, pagarsėjęs radikaliomis idėjomis ir savais žodžiais įvardijęs šį batalioną – Krikščionių Talibanas.
Šį batalioną D.Korčinskis įkūrė Mariupolyje, performavus tuometį "Šachtiorsk" batalioną, kovojusį Ilovaisko katile – didžiausioje tragedijoje modernios Ukrainos karo istorijoje.
Apie planus kovoti tol, kol "degs Maskva", D.Korčinskis ne kartą yra kalbėjęs viešai. Jo biografijoje – daug ryšių, užmegztų dar kovojant prieš rusus Čečėnijoje. "Mums reikia atidaryti naują frontą Kaukazo regione, manau, Dagestanas bus labai svarbus", – ketinimus dėsto Dimitras.
Šio bataliono narių sielovada užsiima kunigai – nuolat rotuodami du kapelionai palaiko kovinę dvasią ir suteikia pagalbą – ne tik religinę, bet ir psichologinę. "Vieni eina į karą su automatu, aš – su kryžiumi", – sako bataliono kapelionas Georgijus.
"Aišku, tarp mūsų yra žmonių, sakančių, kad religija nėra svarbus dalykas. Tačiau giliai širdyje jie tiki – jeigu jiems religija tikrai nebūtų svarbi, kodėl jie būtų su mumis?" – sako Georgijus. "Ateistai iki pirmo apšaudymo", – nusijuokia vienas iš kareivių.
Tačiau paėjėjus į šalį nuo batalionui priklausančių elitinių "Mercedes" ir "Range Rover" visureigių (anot D.Korčinskio, pirkti, nedovanoti), ultrakrikščioniškas fasadas ima byrėti. Ryte meldžiasi vos vienas žmogus, likusieji vakarinėje rikiuotėje greitai sukalba bataliono maldą.
"Galima sakyti, kad taip, esu religingas. Nors seniau eidavau tik dėl kalėdaičių", – juokiasi Aligatorius iš Donbaso. – Žmonės mūsų nesupranta – laukiau traukinio, o Nacionalinės gvardijos kariai žiūrėjo į mane išpūtę akis. Jie galvoja, kad mes į mūšius einame nešdamiesi kryžių."
"Talibanu gal dėl barzdų pavadino?" – juokauja ir Žyvčikas. Visi, išskyrus kelis, didžiuojasi savo vešliomis barzdomis.
Aligatoriaus artimieji – žmona, šeima – liko Donecke, todėl jis privalo slėpti savo tikrąjį vardą. Kaip ir visi savanorių batalionų kariai, bendraudamas jis naudoja tik slapyvardžius. "Aš – ukrainietis, ginu savo žemę. Nesvarbu, ar mes kalbame rusiškai ar ukrainietiškai", – priežastį, kodėl paėmė ginklą į rankas, sako Aligatorius.
Jo požiūris šį religiją – toks pats kaip D.Korčinskio: "Karas yra juoda ir balta, mes kovojame už tai, kas balta. Dievas yra mūsų pusėje. O ten yra juoda, galima sakyti, Šėtonas."
Skirtingi dievai
Šv.Marijos bataliono gretose – trys iš kito savanorių bataliono "Dnepr-1" atėję kariai. "Atėjome ir dėl krikščioniškų sumetimų, bet ne tik, – sako Kostia. – Kilo problema, kurią kariai nenoriai pripažįsta, – būrio vadai pelnėsi iš karo. Jie uždirbdavo iš kontrabandos. Mums tai netiko."
Kostios slapyvardis Litovec – jis ilgą laiką gyveno Vilniuje. "Turėjome su žmona verslą, bet grįžome prieš karą. Dar gal bus čia karšta pusmetį ar metus – ir viskas, visiems bus nebeįdomu. Visada taip ir buvo – visi turi savų problemų", – optimizmu netrykšta Kostia.
"Aišku, pereinant į Šv.Marijos batalioną buvo ir tas religijos aspektas. Aš pats buvau aktyvus krikščioniškos organizacijos narys, – savo motyvus vardija Igoris. – Bet pas mus Ukrainoje karo metu visada buvo daug religinių ir nacionalistinių organizacijų, yra čečėnų batalionas, totorių."
Ukrainos karo akivaizdoje įvykęs konfliktas tarp Kijevo ir Maskvos patriarchatų jaučiamas ir Šv.Marijos batalione. "Nesuprantu, kaip ta Maskvos patriarchija gali remti Putiną ir Kremliaus politiką", – sako Aligatorius.
Įtariama, kad Maskvos patriarchija toliau palaiko separatistus – tiek materialiai, tiek ideologiškai. "Nuėjau į pamaldas Maskvos patriarchijos cerkvėje Krasnoarmeiske. O ten mums kunigas pradėjo pasakoti, kaip Ukrainos savanoriai kariai kaimuose žudė moteris", – patvirtina Žyvčikas.
Žudanti ramybė
Bataliono kovinių veiksmų kulminacija buvo vasarį, kai tada dar neformalus savanorių junginys dalyvavo puolime netoli Mariupolio, prie Pavlipolio kaimo. Per šią ataką batalionas prarado tris karius.
Centrinei valdžiai ėmusis legalizuoti savanorių batalionus, visi buvo priskirti prie armijos ar policijos pajėgų. "Po Ilovaisko įvykių, kol buvome Mariupolyje, batalionas dar buvo neformalus. Važiuodavome į frontą, kalbėdavome su savais žmonėmis, sakydavome, kad galime jums padėti. Mums priimdavo atviromis durimis", – prisimena Žyvčikas.
Vėliau batalionas buvo priskirtas specialiosioms milicijos pajėgoms. Anot Kordono, tai patiko ne visiems: "Legalizacija mums surišo rankas. Kai buvome Mariupolyje, mūsų buvo daugiau."
Šiandien į šiaurę nuo Donecko dislokuoto bataliono kariai keliauja senučiais, iš dovanotų pinigų surinktas automobiliais. Jiems taip pat priklauso kelios kovinės pėstininkų mašinos ir viena 1950-ųjų žvalgybinė BRDM. "Ją taip pat nupirko savanoriai, bet naudojame tik pratyboms", – sako mechanikas.
Šiuo metu pagrindinė bataliono užduotis – žvalgyba patruliuojant buferinėje zonoje, kur daugelis žmonių vis dar palaiko Rusiją ir seperatistus, – renka informaciją apie priešą ir vykdo diversines misijas.
Bataliono gretose taip pat dirba bepiločių orlaivių žvalgybos komanda. "Mūsų darbas labai svarbus, – sako Štulcas, vienas bepiločių komandos narių. – Surenkame informaciją iš mūsų žmonių fronte, o tada skrendame. Sutikome tokį kietą majorą Otec Ogon, kuris pasiūlė: "Atvažiuokit pas mus, nesvarbu man tie visi Minskai (taikos susitarimai – aut. past.), mes esame pasirengę šaudyti."
Vis dėlto aktyvių karinių veiksmų stoka smukdo moralę. "Po savaitės išeisiu iš šio bataliono, bandysiu keliauti į Peskus (vieną aktyviausių taškų Ukrainos fronte – aut. past.) su nelegalais, – sako Kalina. Jis yra iš radikalios, centrinės valdžios persekiojamos nacionalsocialistinės organizacijos "Revanš".
"Jeigu jie bandys mus perdislokuoti kur nors, pavyzdžiui, į Dniepropetrovską (200 km už fronto linijos – aut. past.), mes visi išeisime. Mes atėjome čia ne tam, kad dirbtume kaip milicijoje", – sako vienas bataliono vadų Tarantino.
