Praėjus lygiai dvejiems metams po to, kai pakeliui iš Kvala Lumpūro į Pekiną dingo oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH370 lėktuvas, kuriame buvo 239 žmonės, šio lainerio likimas tebėra mįslė, o iki šiol buvo rasta tik viena patvirtinta to orlaivio nuolauža, nors jo paieškos tapo brangiausia visų laikų tokio pobūdžio operacija.

Malaizijos vadovaujama tarptautinė aviacijos ekspertų komanda, antradienį paskelbusi metinę MH370 paieškų pažangos ataskaitą, nesuteikė jokios paguodos sielvartaujantiems dingusiųjų artimiesiems. Trumpame pranešime nebuvo jokių naujų užuominų apie tikėtinas lainerio dingimo priežastis.

Žemiau pateikiami kai kurie svarbūs klausimai, tebekeliami dėl MH370 lėktuvo dingimo.

– Kokia yra pažanga paieškose?

Australijos vadovaujamos paieškos grindžiamos prielaida, kad lėktuvas nukrito kažkur atokiame pietiniame Indijos vandenyno regione. Ši prielaida remiasi duomenimis iš palydovų, suteikiančių užuominų apie lainerio tikėtiną judėjimą.

Iki šiol apieškota tik apie 70 proc. teritorijos, kurioje galėjo įvykti ta katastrofa, bet šią misiją tikimasi baigti artimiausiais mėnesiais. Paieškų plotas yra keturiskart didesnis negu Belgijos teritorija.

Reunjono saloje, esančioje už tūkstančių kilometrų nuo paieškų zonos, pernai liepą buvo rasta viena sparno nuolauža, kuri, kaip vėliau buvo patvirtinta, yra MH370 lainerio dalis. Tai buvo pirmasis materialus įrodymas, kad lėktuvas sudužo.

Tas radinys nepadėjo nustatyti tikslios sudužimo vietos, bet Australijos pareigūnai nurodė, kad Reunjono sala yra vandenyno srovių, galėjusių atnešti tų liekanų iš dabartinės paieškų teritorijos, kelyje.

– Ko būtų imtasi, jeigu nuolaužos bus rastos?

Būtų pradėta milžiniškų iššūkių kelianti operacija, per kurią būtų mėginama iškelti lėktuvo juodąsias dėžes iš vandenyno dugno iki 4 km gylyje, kurio reljefas gali būti labai raižytas.

Panaši misija buvo įvykdyta anksčiau, kai buvo rastas oro bendrovės „Air France“ 447-ojo reiso laineris, sudužęs Atlando vandenyne. To lėktuvo juodosios dėžės buvo surastos praėjus beveik dviem metams po katastrofos. Jos buvo iškeltos iš beveik 4 km gelmės per atstumą valdomu povandeniniu robotu.

– Ar ieškoma teisingoje vietoje?

Paieškų zona buvo nustatyta išanalizavus MH370 lainerio signalus, pagautus palydovų. Jie rodo, kad paskutinė žinoma to orlaivio buvimo vieta – lanko pavidalo zonoje, nusidriekusioje nuo Centrinės Azijos šiaurėje iki Indijos vandenyno pietuose.

Šiaurinis koridorius buvo atmestas, remiantis prielaida, kad ten lėktuvo nuolaužos jau būtų buvusios aptiktos. Ekspertų nuomone, daugiausia tikimybės rasti dingusį orlaivį – pietiniame lanke.

Tačiau netikslūs palydoviniai duomenys ir nesėkmingos paieškos neišsklaidė didelių abejonių. Daugelis dingusiųjų artimųjų įsitikinę, kad ieškoma per mažoje teritorijoje, ir nori, kad ji būtų išplėsta.

– Kokia buvo dingimo priežastis?

Pagrindinės teorijos – orlaivio mechaninis arba struktūrinis gedimas, užgrobimas arba teroristinis sąmokslas, taip pat tikėtini neprognozuojami piloto veiksmai.

Vis dėlto nei vienai iš šių teorijų pagrįsti nepakanka informacijos, todėl buvo iškelta visokiausių egzotiškų sąmokslo teorijų, kurios nagrinėjamos knygose, dokumentiniuose filmuose ir tebeverdančiuose debatuose internete.

Kai kurie spėliojo, kad lėktuvą mėginta panaudoti kaip „skraidančią bombą“ ir nukreipti jį į JAV karinius objektus Diego Garsijos atole, bet laineris buvo numuštas amerikiečių. Kiti teigė, kad lėktuvas buvo nuskraidintas į vieną Rusijos bazę Kazachstane.

Ankstesniuose nepatvirtintuose pranešimuose teigta, kad lėktuvo pilotas Zaharie Ahmadas Shahas (Zaharis Ahmadas Šahas) buvo prislėgtas santuokos rūpesčių arba dėl teismo nutarties, kuria Malaizijos opozicijos lyderis Anwaras Ibrahimas (Anvaras Ibrahimas) buvo pripažintas kaltu dėl sodomijos. Tas sprendimas buvo paskelbtas kelios valandos prieš pakylant MH370, o Zaharie, kaip skelbiama, buvo opozicijos šalininkas.

Tačiau Zaharie Ahmado Shaho, kuris buvo pagarbą pelnęs pilotas veteranas, šeima ir draugai tokius pareiškimus atmeta kaip nepagrįstus.

– Kodėl dingusiųjų artimieji tokie įtarūs?

Malaizijos vyriausybė ir oro bendrovė tvirtina nieko neslepiančios, bet jų reputacijai pakenkė chaotiškas pirminis atsakas.

Tuojau po to, kai tas lėktuvas dingo, buvo paskelbta virtinė vienas kitam prieštaraujančių pranešimų. Taip pat paaiškėjo kai kurių sukrečiančių faktų – pavyzdžiui, kad Malaizijos imigracijos tarnybos įleido į tą lėktuvą du Irano piliečius, turėjusius suklastotus pasus. Vėliau buvo pranešta, kad jie tebuvo neteisėti migrantai, mėginę pasiekti Europą.

Malaizijos karinės oro pajėgos taip pat ne iš karto atskleidė, kad jų radarai užfiksavo, jog MH370 lėktuvas nusuko toli į vakarus, Indijos vandenyno link. Dėl to delsimo paieškų pradžioje buvo be reikalo išeikvotas laikas ir pastangos.

Artimieji sakė, kad vyriausybė ir „Malaysia Airlines“ nuolat ignoruodavo prašymus suteikti daugiau informacijos, nors ir viena, ir kita tuos kaltinimus neigia. Daugelis iki šiol atsisako patikėti, kad lėktuvas sudužo.

Tas įtarumas ypač juntamas Kinijoje, kur žmonės įpratę nepatikliai vertinti oficialius Komunistų partijos pareiškimus. MH370 laineryje buvo 153 Kinijos piliečiai.

– Kiek dažni tokie incidentai?

Kaip nurodo Nyderlanduose įsikūrusi informaciją apie aviacijos incidentus ir katastrofas renkanti organizacija „Aviation Safety Network“, yra žinomas tik vienas kitas atvejis, kai be pėdsakų dingo lėktuvas, skraidinęs daugiau negu 100 žmonių.

Tai nutiko 1962 metais, kai JAV oro bendrovės „Flying Tiger Line“ turbopropelerinis lėktuvas, skridęs Amerikos kariuomenės užsakomuoju reisu, dingo pakeliui iš Guamo į Filipinus; jame 107 žmonės.

– Kokie bus MH370 katastrofos padariniai aviacijai?

Esminis veiksnys, dėl kurio nepavyksta surasti to lėktuvo – faktas, kad lainerio elektroniniai atsakikliai ir kitos jo buvimo vietą galinčios padėti nustatyti sistemos buvo išjungtos maždaug tuo metu, kai jis nukrypo nuo kurso.

Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) ėmėsi priemonių, kad tokia situacija nepasikartotų, įpareigojusi oro bendroves iki 2018 metų gruodžio įdiegti savo laineriuose sistemas, kurios kas 15 minučių siųstų informaciją apie jų buvimo vietą.

Kai kurie vežėjai, tarp jų „Malaysia Airlines“, šį sprendimą jau įgyvendino.

Kaip pranešama, ICAO taip pat planuoja įvesti taisykles, kad lėktuvo buvimo vieta būtų stebima realiu laiku, jeigu orlaivis patenka į nepaprastąją padėtį.

Be to, buvo uždrausta gabenti lainerių bagažo skyriuose ličio jonų akumuliatorius, galinčius sukelti gaisrą. MH370 lėktuvas gabeno tokių baterijų siuntą.