Dėl dviejų dešimčių gyvybių nusinešusios avarijos Maskvos metropolitene Rusijos sostinės meras Sergejus Sobianinas paskelbė trečiadienį, liepos 16-ąją, gedulo diena.

Jis taip pat nurodė Maskvos vyriausybės komisijai atlikti papildomą nepriklausomą avarijos metropolitene tyrimą.

„S.Sobianinas pavedė Maskvos vyriausybės komisijai dėl ypatingų situacijų perspėjimo atlikti papildomą, nepriklausomą nuo metropoliteno, įvykusios avarijos tyrimą, įtraukus į jį geriausius šios srities specialistus“, – sakė žurnalistams mero ir vyriausybės spaudos tarnybos vadovė Gulnara Penkova. Komisijai vadovauja vicemeras Piotras Biriukovas.

Be kita ko, nurodyta metropolitenui atlikti nuodugnų viso požeminių kelių ūkio patikrinimą.

Avarija antradienio rytą įvyko Arbato-Pokrovo linijoje tarp stočių „Slavianskij bulvar“ („Slavų bulvaras“) ir „Park Pobedy“ („Pergalės parkas“). Dideliu greičiu artėjančio prie stoties „Slavianskij bulvar“ traukinio trys vagonai nulėkė nuo bėgių. Naujausiais duomenimis žuvo mažiausiai 21 žmogus, dar daugiau kaip 160 sužeista; į 14 didžiųjų ligoninių paguldyta 120 nukentėjusiųjų.

Dėl šios katastrofos visiškai sutriko eismas Maskvos vakarinėje dalyje; į tarnybą vėlavo dešimtys tūkstančių maskviečių.

Nelaimės chronologija 

Apie 8 val. 40 min. Maskvos (7 val. 40 min. Lietuvos) laiku liudininkai pranešė avarinėms sostinės tarnyboms apie staigų elektrinio traukinio stabdymą Maskvos metropoliteno Arbato ir Pokrovo linijoje, kai traukinys artėjo prie stoties „Slavianskij bulvar“.

Iš pradžių Nepaprastųjų situacijų ministerija (NMS) pranešė apie dūmus, o vėliau – kad nuo bėgių nulėkė kažkiek vagonų.

Vienas NMS atstovas sakė televizijai, kad nelaimė įvyko, kai traukinys pradėjo staigiai stabdyti dėl klaidinančio pavojaus pranešimo.

„Ši nelaimė yra didžiausia žmonių sukelta katastrofa Maskvos metropolitene per jo visą istoriją, – infrastruktūros analitikas Aleksejus Chazbijevas sakė AFP. – Tai pati didžiausia avarija, neskaitant teroro atakų.“

Vėliau pasirodė kitokių nelaimės versijų, pavyzdžiui, kad avariją galėjo sukelti mechaninis vagono važiuoklės gedimas. 

Kita versija – gedimas geležinkelio iešmo mechanizme. Netiesiogiai šią versiją palaikė ir Tyrimų Komiteto oficialusis atstovas Vladimiras Markinas.

„Mes nagrinėjame paties vagono gedimo versiją ir visas kitas versijas, kurios atsiras tyrimo eigoje, – sakė jis. – Priežasčių gali būti kelios. Ir nesuveikę iešmai, ir grunto įgriuva, nes gretimoje linijos atkarpoje vyko darbai“.

„Teroro akto versija atmetama, nes ..., anot specialistų, teroro akto požymių nematyti. Matyt, tai technogeninė katastrofa“, – pažymėjo V.Markinas žurnalistams pirmadienį.

Brazilijoje esantis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas telefonu išklausė mero S.Sobianino, NSM vadovo Vladimiro Pučkovo, vidaus reikalų ministro Vladimiro Kolokolcevo ir sveikatos ministrės Veronikos Skvorcovos raportus apie avariją metropolitene.

V.Putinas nurodė Tyrimų Komiteto vadovui Aleksandrui Bastrykinui atlikti atitinkamus tiriamuosius veiksmus ir iškelti baudžiamąją bylą dėl žmonių mirčių sukėlusios katastrofos, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.