Vienas grėsmingiausių Meksikos narkotikų kontrabandininkų pasaulio šulų – Joaquinas Guzmanas (Choakinas Gusmanas), pravarde El Chapo (Neužauga), – pabėgo iš kalėjimo per specialiai jam iškastą 1,5 km ilgio tunelį, kuriuo jis buvo vežamas specialiai pritaikytu motociklu arba vienu iš dviejų jo stumiamų vagonėlių, riedančių plieniniais bėgiais.

Antradienį žurnalistams buvo suteikta galimybė apžiūrėti to tunelio išėjimo landą, įrengtą viename nebaigtame statyti pastate, esančiame netoli kalėjimo, kuriame buvo laikomas J.Guzmanas.

Sinaloa narkotikų kontrabandininkų kartelio vadeiva iš Meksikos griežčiausio apsaugos režimo kalėjimo pabėgo jau antrą kartą.

Tunelyje nutiesti bėgiai, kuriais buvo pritaikytas važinėti minėtas motociklas, baigiasi už 2–3 žingsnių nuo medinių kopėčių su 17 skersinių, kuriomis bėglys tikriausiai pasinaudojo lipdamas aukštyn į paviršių vedančiu šuliniu. Oras tunelyje buvo šiltas ir drėgnas; viduje viską dengė plonas dulkių sluoksnis.

Vertikalus šulinys ir jame įtaisytos kopėčios veda į nedidelį rūsį, kuriame stovi mėlynas elektros generatorius, dydžio sulig mažu automobiliu.

Iš ten reikia palypėti kitomis kopėčiomis su šešiais skersiniais.

Vienas, du, trys laipteliai į viršų... Oras išretėja; temperatūra nukrenta 10 laipsnių.

Keturi, penki, šeši – paskutinis skersinis. Dar vienas žingsnis – ir J.Guzmanas atsidūrė ant dulkėtų grindų ūkiniame pastate, kuriame darbavęsi tunelio kasėjai paliko 10×10 cm medinių tašų, 2,5 metro pločio metalinio tinklo ritinių, talpų su hidrauliniu skysčiu, 3 metrų ilgio plastikinių vamzdžių ir elektrinį diskinį pjūklą.

Septyni žingsniai nuo šulinio angos – ir žmogus, kuris, kaip tikino Meksikos valdžia, niekada nebepakartos 2001-ųjų pabėgimo iš kalėjimo, žengė per slankiojančias duris į vėsią naktį lygumose į vakarus nuo sostinės.

Pirmąkart po to, kai buvo sučiuptas praeitų metų vasario 22 dieną, J.Guzmanas vėl atsidūrė laisvėje.

Jo išvadavimo operacijos išradingumas ir įžūlumas – tiesiog gniaužiantys kvapą.

El Chapo vaduotojams teko įsigyti žemės sklypą už pusantro kilometro nuo geriausiai apsaugotu laikomo Meksikos kalėjimo, bet viduryje žemės ūkio laukų. Taip pat pastatyti palaikį pastatą iš betono blokų, kuris nekristų į akis. Pastatyti tvorą, kad nesimatytų iškasamų žemių krūvos. Imtis darbo.

Ekspertų nuomone, tam tuneliui suplanuoti ir įrengti reikėjo bent metų. Kasimo procesas turėjo kelti triukšmą. Landa per kurią pabėgo kalinys, buvo griežčiausiai saugomo Meksikos kalėjimo vaizdo kamerų nestebimoje zonoje.

Taigi ekspertai yra įsitikinę, kad galingiausio Meksikos narkotikų kontrabandos barono pabėgimas neapsiėjo be didžiulio masto pagalbos „iš vidaus“.

Vidaus saugumo sekretorius Miguelis Angelis Osorio Chongas (Migelis Anchelis Osorijas Čongas), kalbėdamas pirmadienio vakarą, pritarė šiai nuomonei. Jis nurodė, kad buvo atleisti trys kalėjimo pareigūnai, tarp jų – Valentinas Cardenasas (Valentinas Kardenasas), vadovavęs už 90 km į vakarus nuo sostinės Meksiko esančiam Altiplano kalėjimui.

Pasak ministrų, tunelis buvo iškastas 19 m gylyje, o visos pabėgimo operacijos sėkmę lėmė „aukštosios technologijos“, leidusios apeiti kalėjimo saugumo priemones, įskaitant 750 kamerų ir 26 apsaugines duris.

Tą itin išmoningai įrengtą tunelį, kuriame buvo sumontuotas apšvietimas, ventiliacija ir geležinkelis bei juo pritaikytas važiuoti motociklas, pastatyti įprastu atveju truktų 1,5–2 metus, sakė JAV Imigracijos ir muitinės policijos buvęs Vidaus saugumo tyrimų skyriaus vadovas Jimas Dinkinsas (Džimas Dinkinsas).

„Kai tai daroma dėl boso, tikriausiai darbuojamasi itin sparčiai“, – pridūrė jis.