Jungtinių Tautų duomenimis, Meksikoje kasmet nužudoma apie 2,5 tūkst. moterų, o kitos organizacijos skaičiuoja, kad kasdien ten nužudomos šešios moterys, LRT RADIJUI sako Floridos universiteto Lotynų Amerikos mokslų daktarė Ieva Jusionytė. „Bet statistinių duomenų problema ta, kad tik 8 proc. nusikaltimų yra užregistruojama, nes liudininkai bei aukos bijo duoti parodymus. [...] Kitos institucijos aiškina, kad neturi pakankamo biudžeto tirti šitiek atvejų. [...] Arba dažnai jų dingimas arba nužudymas netiriamas dėl tam tikro rasizmo, egzistuojančio Meksikos institucijose“, – vardija I. Jusionytė.

– Kiekvienais metais Meksikoje be žinios dingsta tūkstančiai moterų ir mergaičių. Paskutiniais duomenis, vien Meksiko valstijoje, kurioje įsikūrusi Meksikos sostinė, 2011–2012 m. dingo per 1,2 tūkst. mergaičių. Daugiau kaip pusė jų – jaunesnės nei 17 metų. Statistikos, kiek jų – mirusių ar gyvų – surasta, nėra. Kaip galima paaiškinti tokią kraupią statistiką?

– Vieno atsakymo, kodėl dingsta tiek daug moterų, nėra. O įvairių organizacijų duomenys skirtingi. Jungtinių Tautų duomenimis, kasmet nužudoma apie 2,5 tūkst. moterų. Kitos organizacijos skaičiuoja, kad kasdien nužudomos šešios moterys. Bet statistinių duomenų problema ta, kad tik 8 proc. nusikaltimų yra užregistruojama, nes liudininkai bei aukos bijo duoti parodymus.

– Vadinasi, gali būti, kad tie skaičiai dar didesni?

– Gali būti, kad jie dar didesni. Bet kodėl tai vyksta, irgi sudėtinga tema. Pasak Meksikos teisėsaugos organizacijų, moterų mirtys ir dingimai be žinios yra tiesiog prekybos narkotikais, prostitucijos ir karo prieš narkotikų kartelius šalutiniai padariniai. Kitos institucijos aiškina, kad neturi pakankamo biudžeto tirti šitiek atvejų, todėl procesas užstringa dėl biurokratijos. Vienas paaiškinimų, kodėl tai vyksta, – „mačistinė“ kultūra Meksikoje, lyčių neapykanta, šovinizmas moterų atžvilgiu, kuris galėtų šiek tiek paaiškinti ir smurtą šeimoje, ir moterų užpuolimus gatvėse.

Taip pat yra ir organizuotas nusikalstamumas – moterų grobimas yra pelningas verslas. Kartais jos vežamos į JAV, kartais paliekamos Meksikoje kaip seksualinės vergės. Kitas dalykas – migracija. Migrantės užpuolamos labai dažnai. „Amnesty International“ duomenimis, 6 iš 10 migrančių, keliaujančių iš Centrinės Amerikos (Hondūro, Gvatemalos ar Salvadoro), yra išprievartaujamos pakeliui į JAV, kai kurios jų nužudomos.

Tačiau Meksika nėra vienalytė, kai kurie regionai pavojingesni, kai kur dingsta ir nužudoma daugiau moterų. Šiaurinės valstijos palei JAV, Meksikos pasienyje, pastaruosius du dešimtmečius buvo vienos pavojingiausių zonų. Bet yra ir kitų vietų šalia Meksiko miesto, Gerero valstijoje, kur yra daug savigynos grupių, kovojančių su narkotikų karteliais. Dažnai dingsta moterys iš gana skurdžių kaimo vietovių, iš etninių mažumų ar indėnų kilmės, kurios keliauja ieškoti darbo. Dažnai jų dingimas arba nužudymas yra netiriamas dėl tam tikro rasizmo, egzistuojančio Meksikos institucijose.

– Ar moterų grobimai ir toks smurtas būdingas tik Meksikoje, ar ir kitose Lotynų Amerikos šalyse?

– Apskritai, kai kalbama apie moterų dingimą be žinios ir žudymą Centrinėje Amerikoje ir Meksikoje, vartojamas terminas femicidas – moterų žudymas dėl lytinės neapykantos. Kritikai sako, kad galbūt per daug dėmesio skiriama moterų dingimui be žinios ir žudymui, nes, žiūrint į absoliučius skaičius, vyrų žūsta ir dingsta daugiau. Bet smurtas prieš moteris labiau šokiruoja visuomenę – jos pačios dažnai nedalyvauja gaujų ar kartelių veikloje, bet tampa tų procesų, kurie vyksta valstybėje, aukomis.

Ekspertai sako, kad smurto prieš moteris labai padaugėja regionuose, kur vyksta intensyvus karas. Tai nebūtinai karas prieš narkotikų kartelius Meksikoje ar gaujas Gvatemaloje – taip būna ir pilietinio karo atvejais kaip Kolumbijoje arba anksčiau Gvatemaloje ir Salvadore.

– Neseniai žurnale „Time“ teko skaityti sąrašą šalių, po kurias vienoms moterims važiuoti, keliauti nesaugu. Meksika buvo viena iš pirmųjų penkių šalių. Ar iš tiesų ten keliauti vienai moteriai nėra saugu?

– Nesutikčiau su tokiu apibendrintu teiginiu, kad Meksikoje moterims keliauti nėra saugu. Kai kuriuose Meksikos regionuose ir kai kuriose vietose moterims vienoms keliauti iš tikrųjų nėra saugu. Tai šiaurinės Meksikos valstijos, pasienis su JAV, Gerero ar Mičoakano valstijos, kur vyksta intensyvesni konfliktai tarp kartelių ir gaujų.

Bet yra kitų Meksikos vietų, tarkim, Jukatano valstija arba netgi kai kurios valstijos palei sieną, kaip Sonora, – jos yra daug saugesnės. Ten turbūt nieko neatsitiktų net ir vienoms keliaujančioms moterims.