Lapkričio 21 d. Latvija minės tragiško prekybos centro griūties Rygos Zuolitūdės rajone metines. Griuvus pastato stogui žuvo daugiau nei 50 žmonių, tačiau aiškaus atsakymo, kas kaltas, vis dar nėra.

Kaukė ne kartą

Prieš metus į vakarinio Latvijos sostinės Rygos Zuolitūdės rajono pakraštyje įsikūrusią parduotuvę "Maxima" skubėję žmonės nė nenujautė, kad netrukus bus palaidoti po prekybos centro griuvėsiais.

Pastatas buvo naujas, šalia kilo daugiabutis. Vakarėjant prekybos centre ėmė kaukti priešgaisrinės apsaugos sirenos. Tuo metu pastate buvo gausybė žmonių, po darbų išsiruošusių apsipirkti. Sirenų gausmas kai kuriuos privertė išeiti iš pastato, tačiau masinė prekybos centro evakuacija nebuvo paskelbta. Pasak liudininkų, viskas vyko įprastu ritmu.

Kaip po griūties kalbėjo rygiečiai, parduotuvės apsaugos darbuotojai jiems tik pasakė, kas sirenos tą dieną kaukė ne kartą – manyta, kad įvyko koks signalizacijos gedimas.
Panašu, niekas neįtarė, kad sirenų gausmą sukėlė skylančios pastato konstrukcijos, kurios netrukus smigo žemyn su visa ant stogo įrengta vaikų žaidimo aikštele, skirta naujo daugiabučio gyventojų atžaloms.

Būtent šios aikštelės statybos ant pastato stogo, pasak tyrėjų, galėjo sukelti stogo deformaciją, kurios neatlaikė statinio lubos. Statant aikštelę ant pastato buvo sukrauti sunkūs maišai, sklidini žemių, kurios lietui lyjant sudrėko.

Taip pat keltos versijos, kad nelaimė galėjo įvykti ir dėl pastato konstruktorių klaidos arba pastato operatorės aplaidumo. Po nelaimės tyrėjams net teko atlikti stogo griūties eksperimentą. Nustatyta, kad stogo konstrukcijos neatlaikė svorio, bet nebuvo įvardyti kaltieji. Tai spręs prokurorai.

Per tragišką incidentą žuvo 54 žmonės, tarp jų – trys gelbėtojai, dar dešimtys žmonių buvo sužeisti. Gelbėtojai, pirmieji atvykę į nelaimės vietą, buvo užversti antrosios griūties.

Dėl šio incidento buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. Politinę atsakomybę dėl nelaimės prisiėmęs tuometis premjeras Valdis Dombrovskis netrukus po incidento atsistatydino, o įtariamieji tragedijos kaltininkai, tarp kurių – ir bendrovė "Maxima Latvija" – sulaukė ieškinių, kurių bendra suma siekia 492 mln. eurų (1,7 mlrd. litų).

Sudarė parlamentinę komisiją

Tragedijos tyrimas dar nebaigtas. Latvijos parlamentas šią savaitę nusprendė, kad nelaimės priežastis turėtų nagrinėti ir parlamentinė komisija. Pasiūlymą dėl tokios komisijos sudarymo pateikė kairiojo "Santarvės centro", kontroliuojančio Rygą, taip pat Latvijos regionų susivienijimo (LRA) ir kairiosios "Iš širdies – Latvijai" (NSL) partijų opozicinės frakcijos.

Komisija turėtų išnagrinėti šios mirtinos nelaimės aplinkybes ir pateikti pasiūlymus dėl įstatymų bei reglamento pakeitimų, kurie padėtų valstybės ir savivaldybių pareigūnams ateityje išvengti panašių tragedijų, taip pat apsvarstyti, kokių priemonių reikėtų imtis toliau likviduojant prekybos centro griūties padarinius.

Tarpžinybinio koordinavimo centro ataskaitoje, patvirtintoje vyriausybės, pabrėžiama, kad visos Latvijos institucijos tinkamai reagavo į nelaimę – pakako ir išteklių, ir dėmesio.

Dokumente nurodoma, kad po tragedijos buvo imtasi priemonių pastato griūties priežastims ir su avarija susijusiems veiksniams tirti, taip pat pasiūlyta prevencinių priemonių, kad tokie incidentai nepasikartotų – padidinta institucijų parengtis reaguoti į panašias krizes.

Iš karto po tragedijos vyriausybė ėmėsi žingsnių, turėjusių padėti veiksmingiau švelninti tragedijos padarinius. Tarp jų buvo sprendimas išmokėti pašalpas aukų artimiesiems ir skirti papildomų lėšų tarnyboms, atsakingoms už katastrofos padarinių likvidavimą. Komisija konstatavo, kad vyriausybė skyrė išteklių pradėtam baudžiamajam tyrimui, buvo dedamos pastangos gerinti statybų priežiūrą, taip pat socialinių išmokų ir kitokios pagalbos skyrimo tvarką.

"2013 m. lapkričio 21 d. vakaras pateko į Latvijos tautos istoriją su gedulo ženklu, palikęs karčių ir liūdnų prisiminimų ne vien kaip asmeninis skausmas, bet ir kaip nacionalinio masto tragedija, nulėmusi būtinybę peržiūrėti atsakingų institucijų veiklą šalinant krizės, susijusios su žmonių saugumu ir sveikata, padarinius, taip pat iškėlusi klausimą dėl valstybės įtakos ir vaidmens siekiant išvengti panašių situacijų ateityje", – sakoma ataskaitoje.

Tarpžinybinis koordinavimo centras pridūrė, kad Zuolitūdės tragedija padėjo atskleisti viešosios infrastruktūros statybų ir naudojimo priežiūros trūkumus.

Siekiant sumažinti tokias grėsmes saugumui, buvo patobulintos statybų kontrolės ir saugaus statinių naudojimo taisyklės.

Tyrimo neužvilkins

Pasak Kriminalinės policijos Vyriausiosios valdybos viršininko Andrejaus Grušino, kol kas neaišku, kada tiksliai tragedijos byla atsidurs ant prokurorų stalo. Tik tuomet bus aišku, kas tiksliai atsakingas už tragediją.

Laikotarpio, per kurį turėtų būti baigtas tyrimas, Latvijos įstatymai nereglamentuoja, tačiau pareigūnas tvirtino, kad tyrimas vyksta ir dedamos visos pastangos nustatyti kaltuosius.

"Terminai mums nebuvo nustatyti. Tyrėjai dirba visiškai atsidavę ir sąžiningai, mes neužvilkinsime tyrimo", – žadėjo Kriminalinės policijos Vyriausiosios valdybos viršininkas.

Paklaustas, ar policija perduos bylą prokurorams iki metų pabaigos, A.Grušinas atsakė: "Galbūt, bet mums tai nėra tokios svarbos užduotis, kad dėl jos galėtume užmesti daugybę kitų tyrimų."

Prokurorai jau anksčiau pareiškė, kad nelaimės nekvalifikuoja kaip nužudymo. Atsakydamas į klausimą, keliems žmonėms gali būti pateikti kaltinimai dėl Zuolitūdės tragedijos, pareigūnas sakė, kad "susilaiko nuo konkretaus skaičiaus, tačiau tai bus ne vienas žmogus". Bet patikino, kad baudžiamojon atsakomybėn bus patraukti visi asmenys, kalti dėl šios tragedijos.

Latvijos generalinis prokuroras Erikas Kalnmeieris nurodė, kad tyrimo eiga atitinka padarytos žalos ir bylos sudėtingumo mastą.

"Jis nėra vilkinamas, tyrimas optimalus. Policijos darbas kokybiškai organizuotas", – teigė prokuroras.

Išbandė, kaip reaguoja

Latvijos žurnalistai, praėjus metams po tragedijos prekybos centre "Maxima", patys išbandė, kaip įmonės laikosi saugumo reikalavimų.

Žurnalistai sakė, kad daugelyje didžiųjų prekybos centrų suskambus pavojaus signalui žmonės buvo raginami išeiti iš pastato trimis kalbomis, nors saugumo sirenoms skambant mažesnėse parduotuvėse, į jas daugelis pirkėjų ir darbuotojų dėmesio vis dėlto nekreipė.

Būtent abejingumas pavojaus signalui lėmė, kad Zuolitūdės tragedija nusinešė tiek daug gyvybių.

Pasak Latvijos žurnalistų, darbuotojai kol kas neturi visų reikiamų žinių, kaip elgtis pavojaus atveju, nors kai kurių svarbių patobulinimų atsirado.

Pavyzdžiui, seniau kasininkėms iš darbo vietos nebuvo galima išeiti negavus apsaugos leidimo. Dabar toks reikalavimas panaikintas. Be to, darbuotojai mokomi, kaip reaguoti į ekstremalią situaciją, o anksčiau tereikėjo tik pasirašyti priešgaisrinės saugos dokumentą.

Be to, evakuacija daugelyje didžiųjų prekybos centrų pradedama nedelsiant – t. y. nesulaukus, kol pastato apsauga įvertins pavojaus mastą. Kiekvienas žmogus, pasak žiniasklaidos, nesunkiai gali pasiekti gesintuvą, taip pat daugelyje prekybos centrų įdiegtos aiškesnės evakuacijos schemos.

Pavojaus signalą gali paspausti bet kuris lankytojas, anksčiau tą galėjo padaryti tik apsauga.

Taip pat naujuose reglamentuose numatyta, kad kasmet parduotuvėse turėtų vykti pratybos, per kurias darbuotojai mokytųsi elgtis pavojaus sąlygomis.