Japonijos premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) antradienį buvo išplūstas per ceremoniją, žymėjusią Okinavos mūšio, kuris buvo vienas iš kruviniausių epizodų Antrojo pasaulinio karo Ramiojo vandenyno kovos veiksmų teatre, pabaigos 70-ąsias metines, tvyrant pykčiui dėl tebeveikiančių JAV karinių bazių.

Per įtemptą ceremoniją Okivavoje Sh.Abe apšaukė vietos gyventojai, pykstantys dėl šiose paatogrąžių salose tebelaikomo Amerikos karių kontingento dydžio.

Premjerui įžengus į tribūną girdėjosi šūksniai „Keliaukit namo!“ Japonijoje labai neįprasta, kad žmonės atvirai nušvilptų vyriausybės vadovą.

Sh.Abe, kuris atrodė sutrikęs, sakė klausytojams, kad Japonija galėjo dešimtmečius džiaugtis taika, išgyvenusi Antrojo pasaulinio karo siaubą.

„Žmonės Okinavoje jau seniai prašomi prisiimti didelę naštą dėl mūsų saugumo, – pabrėžė jis. – Mes toliau visokeriopai stengsimės ją sumažinti.“

Apie 5 tūkst. klausytojų šiltai paplojo Okinavos gubernatoriui Takeshi Onagai (Takešiui Onagai), kuris savo kalboje pasmerkė JAV karinių bazių „sunkią naštą“. Šioje saloje veikiančiose bazėse sutelkta daugiau negu pusė iš Japonijoje laikomų 47 tūkst. amerikiečių karių.

„73,8 proc. JAV karinių objektų (Japonijoje) tebėra sukoncentruoti mūsų prefektūroje, kuri sudaro tik 0,6 proc. šalies sausumos teritorijos“, – pabrėžė jis.

Ši ceremonija vyko Itomano mieste pietiniame Okinavos pakraštyje, kur smarkiai įbauginti salų gyventojai 1945 metų birželį šokinėjo arba būdavo nustumiami nuo pakrantės uolų, imperatoriškosios armijos kariams gavus įsakymą niekada nepasiduoti ten išsilaipinusioms amerikiečių pajėgoms.

Tūkstančiai žmonių, tarp kurių buvo daug karą išgyvenusių asmenų, ėjo pro juodus marmurinius paminklus, ant kurių surašyti žuvusiųjų vardai, melsdamiesi ir dėdami gėles.
Per 82 dienas trukusį mūšį dėl šių strategiškai svarbių salų žuvo daugiau negu 100 tūkst. Okinavos gyventojų ir 80 tūkst. japonų karių.

„Nukentėjo būtent nekalti civiliai, – sakė naujienų agentūrai AFP tuos įvykius menanti 97 metų Takeko Kakazu (Takeko Kakadzu). – Praėjo 70 metų, bet karo žiaurumas lieka su manimi.“

Daugiau negu 12 tūkst. amerikiečių karių taip pat žuvo per mūšį, kuris, kaip daugelis baiminosi, buvo įžanga į tikėtinas būsimas kautynes Japonijos pagrindinėse salose.

Ta invazija taip ir nebuvo surengta – iš dalies dėl Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, padėjusių įtikinti Japoniją kapituliuoti 1945 metų rugpjūtį.

Vykstant kautynėms Okinavoje, buvo nušluotos ištisos šeimos, o beveik kiekviena salos gyventojų šeima yra netekusi bent vieno savo nario.

Daug žmonių nusižudė nušokdami nuo uolų, nesutikę pasiduoti. Amerikiečiai taip pat rado tūkstančius vietos gyventojų, žuvusių urvuose, kuriuose jie slėpėsi nuo smarkių JAV pajėgų bombardavimų.

Minint tų įvykių 70-ąsias metines, įtampa Okinavoje, kuri kadaise buvo nepriklausoma karalystė, aneksuota Japonijos XIX šimtmetyje, yra pastebimai padidėjusi.

Prieštaringai vertinamas planas perkelti vieną JAV oro pajėgų bazę iš smarkiai urbanizuotos teritorijos į atokesnę kaimišką Henoko vietovę vandenyno pakrantėje yra itin nepopuliarus, o daugelis gyventojų pageidauja, kad bazė būtų perkelta į kurią nors kitą Japonijos vietą.

„Griežtai reikalaujame, kad vyriausybė atšauktų statybas Henoke ir dar kartą persvarstytų savo politiką dėl Okinavos bazių naštos mažinimo“, – antradienį sakė gubernatorius T.Onaga.