Moldovos vyriausybė pirmadienį paskelbė padidintą parengtį prie šalies sienų, susirūpinusi dėl blogėjančios saugumo padėties ir besiplečiančio smurto kaimyninėje Ukrainoje.

Aukščiausi Moldovos lyderiai paskelbė apie šį žingsnį bendrame pareiškime, kai Ukraina pasiuntė į kaimyninį Odesos uostamiestį savo specialiųjų pajėgų dalinį, o per vyriausybinių pajėgų ir prorusiškų kovotojų susirėmimus šalies rytuose žuvo žmonių abiejose pusėse.

Moldovos prezidentas Nicolae Timofti (Nikolajė Timoftis), premjeras Iurie Leanca (Jurijė Leankė) ir parlamento pirmininkas Igoris Cormanas (Igoris Kormanas) savo pranešime nurodė, kad saugumo pajėgoms buvo įsakyta „imtis visų būtinų veiksmų, kad užtikrintų viešąją tvarką šalies viduje“.

Jie neįvardijo jokių konkrečių grėsmių, tačiau „išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios saugumo atmosferos regione po smurto eskalavimo Ukrainoje“. Lyderiai taip pat patvirtino, jog Moldova pasisako už Ukrainos teritorinį vientisumą.

Moldovos separatistiniame Padniestrės regione, kuris neseniai kreipėsi į Maskvą, prašydamas leisit prisijungti prie Rusijos Federacijos, yra dislokuoti 1,5 tūkst. Rusijos karių.

Rusija anksčiau yra sakiusi, kad gerbia Moldovos teritorinį vientisumą, tačiau jos lyderiai susirūpinę dėl neramumų Padniestrėje. Moldova turi 1 220 kilometrų ilgio sieną su Ukraina, kurios didžiąją dalį kontroliuoja prorusiški separatistai.

Anksčiau pirmadienį Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Williamas Hague'as (Viljamas Heigas) surengė derybas su Moldovos pareigūnais ir sakė, kad Kišiniovas turėtų tęsti derybas dėl glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga (ES), kurie neturėtų būti laikomi keliančiais grėsmę Rusijai.

W.Hague'as sakė, kad Britanija „griežtai nusistačiusi prieš bet kokį išorinį spaudimą arba suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimus“.