Situaciją Ukrainoje vadina pilietiniu karu
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad krizė Ukrainoje virto tikru pilietiniu karu ir chaosu, ir kaltino Vašingtoną parėmus buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.
Pakartodamas kitų Rusijos lyderių komentarus, V.Putinas per ekonomikos forumą Sankt Peterburge sakė, kad chaosas tvyro nuo vasario, kai Ukrainoje buvo nušalintas promaskvietiškas prezidentas, ir kad tas chaosas dabar užleido vietą pilietiniam karui.
„Ukrainos krizė kilo todėl, kad Janukovyčius atidėjo Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Po to įvyko perversmas, kurį parėmė mūsų draugai amerikiečiai, ir dėl to (dabar) yra chaosas ir visapusiškas pilietinis karas“, – sakė jis verslininkams toje konferencijoje.
„Kad ir kaip ten būtų vadinama – revoliucija ar nerevoliucija – tai valstybinis perversmas panaudojant jėgą, smogikus“,- pareiškė V.Putinas.
Jis pažymėjo, kad valstybinius institutus reikia itin gerbti.
„Kitaip - chaosas. Dabar tai ir matome Ukrainoje, - sakė jis. - Dėl to, kad dabar pilietinis karas ir chaosas.“
Rusijos vadovas nusistebėjo, kodėl tai reikėjo daryti, jeigu „Janukovyčius ir taip su viskuo sutiko“.
„Reikėjo eiti į rinkimus, ir tie patys žmonės būtų atėję į valdžią, tik teisėtu keliu. Mes kaip idiotai būtume mokėję 15 mlrd., kuriuos pažadėjome, laikę nekeldami žemas kaina už dujas, toliau subsidijavę (Ukrainos) ekonomiką“, - ne be sarkazmo pridūrė jis.
Grįš bumerangu?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad Rusijos pareigūnams dėl Ukrainos krizės įvestos sankcijos atsigręš prieš pačias Vakarų šalis.
„Argi neakivaizdu, kad šiuolaikiniame, tarpusavio ryšiais susaistytame pasaulyje ekonominės sankcijos kaip politinio spaudimo instrumentas gali turėti bumerango efektą ir galiausiai paveikia jas inicijavusių šalių verslą ir ekonomiką“, – sakė V.Putinas per ekonomikos forumą Sankt Peterburge.
Toje pačioje kalboje jis užsipuolė JAV visame pasaulyje daromą įtaką ir pareiškė, kad „vienpolis modelis nepavyko“.
„Vienpolis pasaulio santvarkos modelis nepavyko. Šiandien tai akivaizdu visiems, net tiems, kurie vis dar mėgina veikti įprastoje koordinačių sistemoje ..., kurie mėgina išsaugoti monopoliją, diktuoti savo žaidimo taisykles politikoje, prekyboje, finansuose, primesti savo kultūros ir elgsenos standartus“, – kalbėjo jis.
Pasak V.Putino, JAV siekis skelbti papildomas sankcijas Rusijai gali būti susijęs su konkurenciniu pranašumu prekyboje su Europa.
„Primygtinai reikalaudami taikyti sankcijas Rusijai, turiu tokį net įtarimą, kad galbūt mūsų draugai amerikiečiai, jie miklūs vaikinai, jie galbūt nori gauti tam tikrą konkurencinį pranašumą savo prekybos ir ekonomikos ryšiuose su Europa“, – pasakė jis.
„Tikiuosi, kad blaivus protas įsivyraus ir jokių nuostolių mūsų prekybos ir ekonomikos ryšiams nebus padaryta“, – pridūrė V.Putinas.
"Vakarai turi pasimokyti iš Ukrainos krizės"
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį sakė, kad Vakarai turi pasimokyti iš krizės Ukrainoje, ir kritikavo sulaikymo politiką, kuri Rusijos atžvilgiu vykdoma nuo TSRS subyrėjimo.
„Jei tikslas yra užkirsti kelią ateityje pasikartoti tokioms krizėms, iš Ukrainos įvykių turi būti teisingai pasimokyta“, - sakė ministras tarptautinėje saugumo konferencijoje Maskvoje.
Ukrainos krizė „yra logiška situacijos Europoje evoliucijos per pastaruosius 25 metus pasekmė“, sakė Rusijos diplomatijos vadovas, turėdamas galvoje 1989-ųjų Berlyno sienos griuvimą ir po to įvykusį Sovietų sąjungos subyrėjimą.
„Užuot pasinaudoję išties istoriniu šansu sukurti didžią Europą be skiriamųjų linijų, mūsų Vakarų partneriai pasirinko įprastą jų kontroliuojamos geopolitinės erdvės plėtimo į Rytus logiką“, - sakė S.Lavrovas ir pridūrė, jog „iš esmės tai yra švelnesnė Rusijos sulaikymo politikos forma“.
Ministras konferencijoje taip pat sakė, kad tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių, kurie šalies Rytuose kovoja su prorusiškais sukilėliais, yra „angliškai kalbančių užsieniečių“.
NATO kontingento didinimas
Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas penktadienį pareiškė, kad Maskva imasi atsakomųjų priemonių, reaguodama į NATO kontingento didinimą netoli Rusijos sienų.
„(Vakarų karinio) aljanso pajėgų galia, operatyvinė ir kovinė parengtis padidinta netoli Rusijos sienos. Esant tokioms sąlygoms mes negalime likti abejingi tam, kas vyksta. Mums tenka imtis atsakomųjų priemonių“, - sakė generolas Valerijus Gerasimovas tarptautinėje saugumo konferencijoje Maskvoje.
Jis pažymėjo, kad dėl įvykių Ukrainoje paaštrėjo karinė ir politinė padėtis Europoje.
„Kai kurios Vakarų valstybės sugriežtino prieš Rusiją nukreiptą retoriką, didina NATO jungtinių ginkluotųjų pajėgų grupių sudėtį Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rumunijoje, taip pat karinį bloko kontingentą Baltijos, Viduržemio ir Juodosios jūrų akvatorijose“, - aiškino V.Gerasimovas.
Rusijos gynybos viceministras Anatolijus Antonovas penktadienį pareiškė, kad Maskva „per kelias dienas“ atitrauks visas savo pajėgas, kurios buvo dislokuotos regionuose prie Ukrainos sienos.
Paklaustas, ar Rusija įvykdys Vakarų raginimus atitraukti savo karius nuo Ukrainos sienos, A.Antonovas agentūrai „Reuters“ sakė: „Jie tai pamatys - 100 procentų... “
